Padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai nesukelia aiškiai pastebimų simptomų, todėl žmogus gali nė neįtarti, kad jo širdies ir kraujagyslių sistemai gresia didesnis pavojus. Ši problema būdinga ne vien vyresniems ar antsvorio turintiems žmonėms – aukštas cholesterolis nustatomas ir liekniems, sveikai gyvenantiems asmenims.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kas gali lemti blogojo cholesterolio padidėjimą ir kodėl vertinant širdies bei kraujagyslių ligų tikimybę neužtenka atsižvelgti tik į bendrąjį cholesterolį.
Rodikliams įtakos turi ne vien tai, ką valgome
Vienas reikšmingų rizikos veiksnių – nejudrus, sėdimas gyvenimo būdas. Dėl fizinio aktyvumo stokos gali padidėti blogojo cholesterolio kiekis, o gerojo – sumažėti. Pastarasis padeda iš kraujagyslių pašalinti cholesterolio perteklių.
Cholesterolio rodiklius taip pat gali pabloginti rūkymas ir alkoholio vartojimas. Vaistininkė pabrėžia, kad svarbus ir ilgalaikis stresas. Jis gali veikti lipidų apykaitą tiesiogiai, o kartu skatinti persivalgymą ir prastesnį miegą. Padidėjęs streso hormonų kiekis taip pat gali neigiamai paveikti lipidų apykaitą.
Miego stoka ir ligos taip pat gali pakeisti cholesterolio rodiklius
Nepakankamas ar nekokybiškas miegas siejamas ne tik su blogesne savijauta. Jis gali lemti nepalankesnius cholesterolio rodiklius ir didesnę širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Įtakos gali turėti ir antsvoris bei nutukimas. Tarp svarbių veiksnių vaistininkė nurodo lėtines ligas, įskaitant antrojo tipo cukrinį diabetą, ypač kai jis nėra tinkamai kontroliuojamas.
Ne visus rizikos veiksnius galima pakeisti įpročiais. Cholesterolio kiekį taip pat gali lemti genetinis polinkis, amžius ir hormoniniai pokyčiai. Todėl aukštas cholesterolis gali būti nustatytas ir žmogui, kuris yra lieknas bei gyvena sveikai. Jei tokių problemų turėjo tėvai ar seneliai, rodikliams įtakos gali turėti paveldimumas.
Dėl šios priežasties profilaktiniai tyrimai svarbūs ir gerai besijaučiantiems žmonėms. Išoriškai sveikas gyvenimo būdas savaime nereiškia, kad cholesterolio kiekis yra normalus.
Bendrasis cholesterolio rodiklis neparodo viso vaizdo
Vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reikėtų analizuoti ne tik bendrąjį cholesterolį, bet ir visą lipidų profilį, kitus kraujo tyrimų rezultatus bei individualią sveikatos būklę.
Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, svarbu įvertinti kraujospūdį, mitybą, žalingus įpročius, antrojo tipo cukrinį diabetą, gliukozės apykaitos sutrikimus, antsvorį ir fizinio aktyvumo lygį. Didesnį dėmesį reikėtų skirti ir pilviniam nutukimui, kuris gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Rizikai reikšmės turi ir amžius bei šeimos sveikatos istorija. Sveikatos priežiūros specialistui svarbu pasakyti, jei artimieji turėjo padidėjusį cholesterolį arba anksti susirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, nes tokia šeiminė anamnezė gali reikšti didesnę panašių problemų tikimybę.
Todėl rūpinantis širdies ir kraujagyslių sveikata nereikėtų apsiriboti vienu cholesterolio tyrimo skaičiumi. Riziką gali padėti mažinti reguliarus sveikatos rodiklių tikrinimas, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir žalingų įpročių atsisakymas, o tyrimų rezultatus būtina vertinti kartu su bendra sveikatos būkle.