Nerimas, energijos stoka ir prislėgta nuotaika daugeliui žmonių tapo kasdienybės dalimi. Vis dėlto emocinių sunkumų nereikėtų vertinti vien kaip charakterio bruožo ar trumpalaikio nuotaikos pokyčio – neuromokslininkai ragina atkreipti dėmesį į smegenyse vykstančius procesus.
Laidoje „Sveikatos DNR“ viešėjusi neuromokslininkė dr. Justina Šidlauskaitė paaiškino, kas fiziškai vyksta žmogaus smegenyse depresijos ir stipraus nerimo metu.
Smegenys – tarsi didelė korporacija
Specialistė sveikų smegenų veiklą palygino su darniai veikiančia korporacija. Joje kiekvienas „departamentas“ atlieka savo užduotį, o informacija tarp jų perduodama sklandžiai. Tačiau depresijos ar nerimo atveju ši sistema gali sutrikti: kai kurios svarbios sritys pradeda veikti prasčiau, o jų tarpusavio ryšys tampa ne toks efektyvus.
Ypač svarbus vaidmuo tenka prefrontalinei žievei, kuri, pasak J. Šidlauskaitės, primena korporacijos generalinį direktorių. Kai šios smegenų dalies kontrolė susilpnėja, daugiau įtakos įgyja grėsmę fiksuojantis migdolinis kūnas. Jis siunčia signalus, kad aplinkui kažkas negerai.
Tuo metu aktyvesnis tampa ir numatytosios veiklos tinklas (angl. default mode network). Prefrontalinė žievė nebesugeba pakankamai veiksmingai slopinti šių signalų, todėl žmogų gali lydėti nuolatinis įsitikinimas, kad kažkas nutiks negero, ir sumažėti motyvacija.
Depresija grąžina į praeitį, nerimas – į niūrią ateitį
Numatytosios veiklos tinklas įprastai suaktyvėja tada, kai žmogus ilsisi, nieko konkretaus neveikia ar svajoja. Tačiau depresijos atveju jis gali likti aktyvus ir žmogui susitelkus į užduotį.
Tuomet dažnai atsiranda ruminacija – pasikartojantis neigiamas mąstymas apie ankstesnius įvykius. Žmogus mintyse vis grįžta prie klaidų, nesėkmių ar to, ką, jo manymu, pasakė ar padarė netinkamai.
Nerimo atveju neigiamos mintys dažniau nukreiptos į ateitį. Smegenys kuria niūrias prognozes ir nuolat projektuoja galimas grėsmes.
Vis dėlto smegenys gali keistis visą gyvenimą, nes pasižymi neuroplastiškumu. J. Šidlauskaitė tai palygino su taku žolėje: ilgai gyvenant hiperstreso sąlygomis, vis iš naujo pasirenkamas tas pats baimės ir grėsmės kelias tampa vis labiau išmintas. Norint suformuoti adaptyvesnį, pozityvesnį kelią, reikia pastangų.
Kaip pagrindines pagalbos priemones neuromokslininkė įvardijo psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir neinvazinę neuromoduliaciją.
Smegenų sveikatai kasdien taip pat svarbūs paprasti dalykai: kokybiškas miegas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Pastarasis, pasak specialistės, smegenims veikia tarsi trąša.
Daugiau patarimų šia tema pateikiama aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„Sveikatos DNR“ rodoma kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. laidą galima žiūrėti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.