Dovanos, šventinis stalas, vaikų renginiai, kolegų susibūrimai ir kvietimai į vestuves – artėjant šventiniam laikotarpiui išlaidos gali greitai išaugti. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo, kiek lietuviai paprastai skiria skirtingoms progoms ir kaip planuoti biudžetą pagal realias galimybes.
Kalėdoms dovanoms ir maistui skiriamos panašios sumos
J. Cvilikienės teigimu, Kalėdų dovanoms lietuviai dažniausiai išleidžia apie 150–200 eurų. Panašiai kainuoja ir šventinis stalas. Maždaug pusė gyventojų pasiruošimą pradeda likus mėnesiui ar pusantro, o kiti apsipirkimą atideda iki paskutinių dienų.
Specialistė rekomendavo dovanomis susirūpinti jau lapkritį ir pirkinius paskirstyti per kelis mėnesius. Vis dėlto tai ne visiems tinkamas būdas: kai kurie žmonės, turėdami daugiau laiko, gali nupirkti daugiau, nei buvo suplanavę.
Planuoti išlaidas gali padėti sąrašas, kuriame surašomi visi norimi pasveikinti žmonės ir jiems numatomos sumos. Tarp gavėjų dažnai atsiduria ne tik artimieji, bet ir kolegos, vaikų darželio auklėtojai bei klasės draugai.
Jeigu sąrašas tampa per ilgas, J. Cvilikienė siūlė šeimoje susitarti dėl simbolinių dovanų arba ištraukti vieną giminaitį, kuriam būtų dovanojama bendra dovana. Darbe ar mokykloje taip pat galima iš anksto nuspręsti, kad vietoj apsikeitimo dovanomis visi kartu pasivaišins pyragu ar susitiks pasivaikščioti.
Skaičiuoti reikėtų ne praėjusių metų, o šio sezono galimybes
Pasak J. Cvilikienės, pirmiausia derėtų įsivertinti, kiek šiemet galima skirti šventėms. Sprendimo neturėtų lemti nei praėjusiais metais gauta suma, nei jausmas, kad kažkam esate skolingi.
Finansų planavimui ji priminė įprastą orientyrą: 40–50 proc. pajamų skirti būtinoms išlaidoms ir įsipareigojimams, apie 20 proc. – santaupoms bei ateičiai, o likusią dalį naudoti pramogoms, šventėms ir kitiems norams. Jei gruodį išlaidos išauga, svarbu iš anksto numatyti, kaip atrodys sausio ir vasario biudžetas, kai padidėja sąskaitos.
Šventinio stalo naštą galima sumažinti pasidalijant darbus – kai kiekvienas svečias atsineša vieną ar kelis patiekalus, sutaupoma ir išvengiama maisto pertekliaus.
Gimtadienių ir vestuvių dovanos: kokios sumos dažniausios?
Šeimos nario gimtadienio dovanai paprastai skiriama 20–50 eurų, kolegai ar tolimesniam draugui – 10–15 eurų. Vienas suaugęs žmogus vestuvių proga dažniausiai dovanoja apie 150–200 eurų, o šeima – maždaug dvigubai daugiau.
Dovanojant pinigus vokelyje, žmonėms neretai sunku apsispręsti dėl sumos. Kadangi jie nežino, kiek davė kiti svečiai, pradeda spėlioti ir gali pinigų įdėti daugiau vien tam, kad neatrodytų skiriantys per mažai.
Išlaidos gali susidaryti ir tada, kai vaikai kviečiami į klasiokų gimtadienius. Jei klasėje yra 20 vaikų, o kiekvienam skiriama po 10 ar 20 eurų, per metus susikaupia reikšminga suma, kurią gali sau leisti ne kiekvienas namų ūkis.
Vestuvių dovanos dydis, J. Cvilikienės nuomone, taip pat neturėtų būti nustatomas pagal kitų lūkesčius. Ji nesutiko, kad svečiai turėtų padengti jaunavedžių pasirinktos šventės išlaidas – nesvarbu, ar tai simbolinis paminėjimas, ar trijų dienų renginys.
Be dovanos, vestuvių biudžetą dar gali padidinti mergvakaris ar bernvakaris, apranga, kelionė, gėlės ir kitos išlaidos. Specialistė pasakojo apie atvejį, kai viena mergina per vasarą buvo pakviesta į trejas vestuves ir dėl to nebegalėjo sau leisti atostogų.
Norint dalyvauti, bet sumažinti išlaidas, galima suknelę pasiskolinti, išsinuomoti ar įsigyti dėvėtų drabužių platformoje. Mergvakario ar bernvakario veiklas taip pat galima surengti savarankiškai. Jei šventė per brangi arba kviečia ne itin artimas žmogus, galima apsiriboti simboliniu pasveikinimu ar renginyje nedalyvauti.
Pinigai, kuponai ar bilietai?
Prie dažniausiai pageidaujamų dovanų priskiriami kuponai, prekybos centrų čekiai ir grynieji pinigai. Kupono praktiškumas priklauso nuo to, ar jis bus panaudotas iki galiojimo pabaigos, o pinigus gavėjas gali išleisti pagal savo poreikius. J. Cvilikienė pinigus įvardijo kaip praktiškiausią pasirinkimą, nes jų galiojimo laikas nesibaigia.
Taip pat dažnai norima masažų ir SPA kuponų, pramogų ar koncertų bilietų, kelionių, kosmetikos, grožio prekių bei kvepalų.
Pinigų dovanojimas vaikui gali tapti proga ugdyti jo finansinį raštingumą. Tėvai gali kartu aptarti, kam santaupos bus naudojamos, kokių tikslų vaikas turi, ką verta pirkti ar ar dalį lėšų būtų galima investuoti. Krikštynų proga galima atidaryti sąskaitą, prie kurios prisidėtų tėvai, seneliai ir krikštatėviai. Sukaupti pinigai vėliau galėtų būti panaudoti studijoms ar pradedant savarankišką gyvenimą.
Prognozuojama, kad šventėms lietuviai išleis ne mažiau
J. Cvilikienė mano, kad šiemet gyventojai šventėms išleis ne mažiau nei pernai. 40 proc. gyventojų praėjusiais metais nurodė išleidę daugiau nei ankstesniais metais, daugiausia dėl pabrangusių prekių ir paslaugų. Dar 30 proc. teigė nenorintys savęs riboti, nes jų pajamas ir ekonominė situacija leidžia šventėms skirti daugiau.
Prie didesnio vartojimo gali prisidėti ir ekonominis neapibrėžtumas bei infliacijos lūkesčiai. Kai kurie žmonės renkasi pinigus išleisti dabar, baimindamiesi, kad vėliau jie nuvertės. Vartojimą gali paskatinti ir dalis atsiimtų antrosios pensijų pakopos lėšų.
Vis dėlto, pašnekovės pastebėjimu, didžioji dalis atsiimtų pinigų kol kas laikoma einamosiose sąskaitose arba indėliuose. Po pirmosios pinigų atsiėmimo bangos pavasarį buvo pastebėtas vartojimo šuolis, tačiau ne visi šias lėšas išleido.
Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad per išpardavimus įsigyti daiktai neretai lieka beveik nepanaudoti. Apklausų duomenimis, 40 proc. gyventojų tokias prekes panaudoja tik vieną kartą, o 20 proc. – visai nepanaudoja.
Artėjant šventėms J. Cvilikienė ragino atsargiai vertinti itin patrauklius pasiūlymus internete. Šiuo laikotarpiu suaktyvėja apgaulingas svetaines kuriantys asmenys, todėl prieš perkant svarbu patikrinti, kam patikimi pinigai.
Laidą „Verta žinoti“ galima žiūrėti kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Šeštadieniais 19 val. laida skelbiama TV3 televizijos „YouTube“ kanale.