Vokietijos brigadai Lietuvoje planuojamos elektroninės žvalgybos sistemos galėtų sustiprinti šalies išankstinio perspėjimo pajėgumus ir padėti greičiau nustatyti galimas grėsmes. Taip teigia prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
Antradienį „Žinių radijui“ jis sakė, kad tokių priemonių naudojimas pirmiausia būtų naudingas pačiai Vokietijos brigadai, nes padėtų užtikrinti jos karių saugumą, tačiau kartu sustiprintų ir Lietuvos galimybes stebėti aplinką bei laiku reaguoti į pavojus.
Vis dėlto D. Matulionis nekomentavo, kokios konkrečios techninės sistemos galėtų būti pasitelktos ir kokio masto žvalgybos informacija būtų perduodama Lietuvai.
Pasak prezidento patarėjo, dėl šių klausimų reikėtų tartis su Vokietija, o viešai detalių atskleisti negalima. Jis pabrėžė, kad tokie pajėgumai padėtų greičiau atpažinti galimas grėsmes, jei jos kiltų.
Paklaustas, ar Lietuva kartu su Vokietija planuoja steigti platesnį regioninį žvalgybos ir ankstyvojo perspėjimo centrą, D. Matulionis atsakė, kad tokių ketinimų šiuo metu nėra.
Jo teigimu, Lietuva jau turi pakankamai pajėgumų ir dalijasi informacija su sąjungininkais. Kuo daugiau sąjungininkų karių bus regione, tuo labiau, pasak jo, bus galima tobulinti ankstyvojo perspėjimo sistemą.
ELTA primena, kad naujienų agentūra „Reuters“ skelbė: Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada ketina elektroninės žvalgybos sistemomis stebėti Rusijos ir Baltarusijos karinius signalus.
Lietuva ir Vokietija pastaraisiais metais aktyviai stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje. 2022 metų vasarą Berlynas įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Į Lietuvą iš viso planuojama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis jų atvyks kartu su šeimomis.
Numatyta, kad iki 2026 metų Lietuvoje bus dislokuota didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius yra teigęs, kad visas operacinis pajėgumas bus pasiektas 2027 metais.