Klausimas, kokio dydžio auką reikėtų skirti bažnyčiai, kyla ne vienam tikinčiajam. Dvasininkai pabrėžia, kad per įprastas Šventąsias Mišias aukojama savanoriškai – privalomos sumos nėra. Vis dėlto kai kurios parapijos tam tikroms progoms pateikia orientacinius dydžius.
Kunigai aiškina, kad aukos dydį žmonės turėtų pasirinkti pagal savo finansines galimybes. Tuo metu užsakomosios Mišios, krikštynos ar santuokos sakramento suteikimas kai kur gali būti siejami su rekomenduojama suma, tačiau skirtingose parapijose ji nevienoda.
Per Mišias privalomos sumos nėra
Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebonas kunigas dr. Andrius Vaitkevičius sako, kad aukojimas per Mišias yra laisvanoriškas. Bažnyčia nenustato, kiek tikintysis turi paaukoti – kiekvienas sprendžia pagal savo šeimos finansinę padėtį.
Kunigas primena, kad Katalikų bažnyčia ragina tikinčiuosius prisidėti prie bažnyčios ir jos tarnų išlaikymo, tačiau ši pareiga nėra susieta su konkrečia privaloma suma. Kai kuriose kitose religinėse bendruomenėse galioja griežtesnės taisyklės, pavyzdžiui, reikalaujama skirti 10 proc. pajamų. Katalikų bažnyčios atveju auka yra savanoriška.
Domeikavos Lietuvos Kankinių parapijos klebonas kunigas Gintaras Pūras taip pat teigia, kad per Šventąsias Mišias nustatyto aukos dydžio nėra. Jo žodžiais, paaukoti galima nuo vieno iki milijono eurų – svarbiausia, kad suma būtų pasirinkta paties žmogaus.
Aukos naudojamos bažnyčiai išlaikyti, ją puošti ir remontuoti. Kunigas sako, kad parapija dėkoja už bet kokią pagalbą. Pasitaiko atvejų, kai žmogus netyčia paaukoja daugiau, nei ketino, ir paprašo dalį pinigų grąžinti. Dėl to, pasak G. Pūro, problemų nekyla.
Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio, arba Bernardinų, bažnyčios vikaras Edvinas Jurgutis taip pat pabrėžia, kad auka priklauso nuo žmogaus pajamų ir jo noro prisidėti. Surinkti pinigai skiriami darbuotojų, valytojų ir zakristijonų atlygiui, taip pat apšvietimui, šildymui bei remontui.
Už privačias Mišias – orientacinė 30 eurų auka
Pasak E. Jurgučio, užsakomosioms, arba privačioms, Mišioms Bernardinų bažnyčioje nurodoma viena orientacinė suma. Jei žmogus nori, kad kunigas melstųsi tik jo intencija, pavyzdžiui, minint jubiliejų ar praėjus savaitei arba 30 dienų po mirties, minimali rekomenduojama auka yra 30 eurų.
Kai kalbama apie santuokos sakramentą, skirtingi kunigai sumas nurodo nevienodai. Bernardinų parapijoje konkreti suma neskelbiama – tikimasi, kad pora aukos pagal savo galimybes.
Vikaras atkreipia dėmesį, kad besituokiančių žmonių finansinės aplinkybės būna labai skirtingos: vienais atvejais susituokti ateina 18–19 metų studentai, kitais – poros, vestuvėms samdančios du planuotojus, tris vaizdo operatorius ir trims dienoms užsakančios dvarą.
Žmonės neretai klausia, kaip neįžeisti ar nenuskriausti bažnyčios per maža auka. E. Jurgutis siūlo įvertinti kunigo ir kitų darbuotojų darbą: pora susitaria dėl laiko, dalyvauja pokalbiuose, pildo anketas, o pati ceremonija taip pat reikalauja pasirengimo ir laiko.
Vikaras skaičiuoja, kad vienai porai bažnyčia iš viso skiria maždaug keturias darbo valandas. Todėl žmonės gali palyginti šį laiką su savo uždarbiu per pusę darbo dienos ir pagal tai nuspręsti, kokia auka būtų sąžininga.
Rekomenduojama suma už santuoką Klaipėdoje – 300 eurų
A. Vaitkevičius teigia, kad kai kurios parapijos už papildomus sakramentus ar atskiras Mišias nurodo orientacines aukas. Jų dydis priklauso nuo konkrečios parapijos ir nuo to, kokių paslaugų reikia.
Užsakant atskiras Mišias, gali prireikti papildomai atsiskaityti su vargonininku ir kitais bažnyčios tarnais. Todėl, pasak klebono, didesnė auka tokiais atvejais yra suprantama.
Rengiant krikštynas ar santuoką į rekomenduojamą auką gali būti įtraukti įvairūs patarnavimai, bažnyčios papuošimai, gėlės ir floristų darbas. A. Vaitkevičius pabrėžia, kad galutinė suma paskirstoma keliems žmonėms, prisidedantiems prie ceremonijos.
Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje už santuokos sakramentą rekomenduojama paaukoti 300 eurų.
Bažnyčios taip pat susiduria su augančiomis išlaidomis
G. Pūras teigia, kad dėl kylančių kainų parapija iš žmonių neprašo aukoti daugiau. Nors išlaidos, ypač žiemą, yra didelės, kunigas sako, kad sunkumų patiria visi, todėl parapija stengiasi išsiversti turimomis lėšomis. Jei tam tikru metu jų pritrūksta, situacija per metus išsilygina, ypač per šventes, kai į bažnyčią ateina daugiau žmonių.
Kunigas pabrėžia, kad vyresnio amžiaus tikintiesiems tenka rūpintis pensija, vaistais ir anūkų išlaikymu. Dėl to parapija nespaudžia jų aukoti daugiau, o dėkoja už bet kokį indėlį.
Kai kurie žmonės aukas atneša į zakristiją. Parapijoje vedama geradarių knyga, kurioje užrašomas aukotojo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta ir paaukota suma.
G. Pūras sako, kad visos išlaidos yra realios, tačiau nusivylimas nepadėtų jų išspręsti. Jo teigimu, svarbu džiaugtis žmonių pagalba, nes kiekvienas, net ir nedidelis, euras prisideda prie bažnyčios išlaikymo.
A. Vaitkevičius, Kristaus Karaliaus parapijos klebono pareigas einantis pusę metų, taip pat pažymi, kad bažnyčių išlaidos didesnės nei individualių žmonių. Ypač sudėtingas gali būti žiemos laikotarpis. Vis dėlto jo parapijai skolintis kol kas neteko, nes parapijiečiai prisideda sąmoningai.
Kaimo parapijoms, kuriose bendruomenės mažesnės, išsilaikyti gali būti sunkiau. Mažėjant tikinčiųjų skaičiui, mažėja ir aukos, todėl ne visos parapijos pajėgia padengti savo išlaidas.