Žiaurus elgesys su bejėgiu gyvūnu pagrįstai kelia pasipiktinimą, tačiau reakcija į vieną internete paskelbtą vaizdo įrašą atskleidė ir kitą problemą. Po įrašu pasipylė šimtai komentarų, kuriuose suaugusieji ne tik smerkė galimai nepilnametės elgesį, bet ir grasino smurtu prieš ją.
Anonimiškai pasivadinusi kėdainietė vaizdo įrašu pasidalijo vienoje feisbuko grupėje. Jame iš nugaros matoma mergaitė skėčiu muša šunį. Įrašas sulaukė šimtų reakcijų, komentarų ir pasidalijimų, tačiau dalis reakcijų virto atvirais įžeidimais, keiksmais ir grasinimais fiziškai susidoroti.
Kai kurie komentatoriai, tarp jų ir nemažai brandaus amžiaus moterų, neslėpė savo tapatybės. Regina iš Gudžiūnų rašė, kad vaiką „perplėštų per pusę“, mergaitę vadino „parazitka“ ir „gyvate“. Vaidutė bei Mantas siūlė ją pačią mušti skėčiu, o anoniminis vartotojas linkėjo, kad ji būtų sumušta „100 kartų stipriau“. Sonata-Laura mergaitę išvadino „išsigimele jau nuo mažų dienų“, o Daiva teigė, kad pamačiusi ją „užvažiuotų jai per marmūzę“.
Smurtas pristatytas kaip auklėjimo būdas
Diskusijoje išryškėjo ir požiūris, kad fizinės bausmės esą gali būti tinkama auklėjimo priemonė. Jolanta ragino mergaitę mušti diržu, net jo sagtimi, kad ši ateityje nebeskriaustų gyvūnų. Kiti komentatoriai tvirtino, kad mušimas moko disciplinos ir priminė, jog anksčiau tėvai vaikus „atlupdavo“ ir dėl to jie esą nenukentėjo.
Žmonės, bandę į komentarus įnešti racionalumo ir priminę, kad smurtas prieš vaiką nėra pateisinamas, taip pat sulaukė priešiškos reakcijos. Šis epizodas išryškino užburtą smurto ratą: vaikystėje fizines bausmes patyrę suaugusieji jas gali laikyti norma ir siūlyti taikyti kitiems vaikams.
Ar vaizdo įrašo paviešinimas buvo teisėtas?
Komentaruose taip pat klausta, ar įvykį nufilmavęs žmogus elgėsi tinkamai. Nors mergaitės veidas nematomas, ją galima atpažinti pagal drabužius ir šunį. Nepilnamečių privatumas, garbė ir orumas yra papildomai saugomi, tačiau galimų teisės pažeidimų fiksavimo atvejais gali būti taikomos išimtys.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio pareigūnai pabrėžė, kad būtina derinti visuomenės interesą su vaiko teisių apsauga. Jų teigimu, įraše vaikas filmuojamas iš nugaros, veidas nematomas, tapatybė nenurodoma, o paviešinimas galėtų būti siejamas su visuomenės interesu atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę.
Vis dėlto galimas vaiko teisių pažeidimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas aplinkybes. Tokius klausimus pagal BDAR ir Visuomenės informavimo įstatymą nagrinėja Žurnalistų etikos inspektorius.
Savivaldybė: oficialaus pranešimo negauta
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja teigė, kad iš vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti nei įvykio vietos, nei mergaitės amžiaus. Todėl tik spėjama, kad ji nepilnametė. Įraše taip pat nebuvo informacijos apie galimą administracinį nusižengimą, o skyriui oficialiai apie jį niekas nepranešė.
Gavus informaciją apie pažeidimą, pradedamas tyrimas, nustatomos aplinkybės ir sprendžiama, ar pažeidėją bausti. Šiuo atveju įvykio vietos nustatyti nepavyko, todėl nebuvo galima nustatyti vaiko ar susisiekti su jos tėvais. Gyventojai apie pažeidimus skyrių gali informuoti elektroniniu paštu arba telefonu.
Policijos virtualus patrulis įvertino grasinimus
Ž. Krivičienė priminė, kad grasinimai susidoroti su vaiku nėra nei normalūs, nei pateisinami. Jei grasinimai, išsakyti tiesiogiai ar elektroninėmis ryšio priemonėmis, yra realūs, už juos gali kilti baudžiamoji atsakomybė.
Policija nurodė jau ėmusis veiksmų dėl kai kurių viešai paskelbtų įžeidimų ir grasinimų. Pareigūnai pažymėjo, kad viešojoje erdvėje būtina gerbti kitų asmenų, ypač nepilnamečių, teises. Atsižvelgiant į turinį ir aplinkybes, įžeidžiantys ar grasinantys komentarai gali būti laikomi galimais teisės pažeidimais.
Policija gali vertinti viešai prieinamą informaciją ir, esant teisiniam pagrindui, savo iniciatyva pradėti procesą, net jei nukentėjusysis ar jo atstovas nepateikė skundo.
Kodėl vaikai kartais smurtauja prieš gyvūnus?
Internete mergaitė buvo vadinama „sadiste“ ir „išgama“, tačiau psichologijos, kriminologijos ir vaikų psichiatrijos tyrimai rodo, kad toks elgesys beveik niekada nereiškia, jog vaikas gimė piktas ar žiaurus. Agresija prieš gyvūnus dažnai būna išmoktas elgesys, šeimos aplinkos atspindys arba emocinės traumos išraiška.
Jei šeimoje vaikai baudžiami fiziškai arba augintiniai auklėjami jėga, vaikui gali susiformuoti nuostata, kad autoritetas įtvirtinamas skausmu, o nepaklusnumą reikia slopinti smūgiais. Mokslininkai taip pat pabrėžia kognityvinį nebrandumą ir empatijos stoką. Maždaug dešimties metų vaikas jau supranta, kad kiti jaučia skausmą, tačiau dar ne visada geba numatyti ilgalaikes savo veiksmų pasekmes ar tinkamai interpretuoti gyvūno elgesį.
Vaikas gali manyti, kad šuo neklauso tyčia ar iš piktumo, todėl smūgį laikyti vienintele priemone situacijai kontroliuoti. Kriminologijoje ir psichologijoje gerai žinoma „The Link“ koncepcija sieja smurtą prieš gyvūnus su smurtu šeimoje. Tyrimai rodo, kad smurtą namuose matantys arba patys fizines bausmes patiriantys vaikai kelis kartus dažniau smurtauja prieš gyvūnus. Šeimose, kuriose fiksuojamas vaikų išnaudojimas ar fizinė prievarta, žiaurus elgesys su naminiais gyvūnais pastebimas 60–88 proc. atvejų.
Vaikas, kuris jaučiasi pažemintas, bejėgis, nuolat kontroliuojamas ar baudžiamas, gali kaupti stresą ir pyktį. Negalėdamas pasipriešinti stipresniam suaugusiajam, jis kartais perkelia frustraciją į silpnesnę būtybę – augintinį.
Smurto negalima gydyti dar didesniu smurtu
Kadangi nenustatyta, kas ir kur sudavė šuniui, nežinoma ir tikroji mergaitės elgesio priežastis. Tai galėjo lemti emocinis nebrandumas arba gilesnės problemos artimoje aplinkoje.
Tačiau suaugusiųjų reakcija problemos neišsprendė. Noras apginti bejėgį gyvūną yra suprantamas, tačiau raginimai mušti vaiką diržu, trenkti per veidą ar jį suplėšyti tik atkartoja tą pačią smurto kultūrą, kurią komentatoriai smerkia.
Vaizdo įrašo platinimas nepadėjo nustatyti situacijos priežasčių ir nesuteikė pagalbos nei šuniui, nei vaikui. Savivaldybės ir teisėsaugos galimybės lieka ribotos, kai apie galimą pažeidimą pranešama tik socialiniuose tinkluose, o ne oficialiais kanalais. Tuo metu internete likusi neapykantos banga primena, kad smurto neįmanoma sustabdyti atsakant į jį dar didesniu smurtu.