Nuovargis, neplanuoti svorio pokyčiai, plaukų slinkimas ar besikeičianti nuotaika ne visuomet tėra streso, neišsimiegojimo ar įtempto gyvenimo pasekmė. Kartais tokius signalus siunčia skydliaukė – kakle esantis organas, reguliuojantis medžiagų apykaitą, energijos lygį ir kitus organizmo procesus.
Skydliaukės veikla (nuotr. Shutterstock.com, Bronius Jablonskas)
Sutrikus skydliaukės veiklai, savijauta gali pasikeisti įvairiai, o požymiai ne visada būna lengvai atpažįstami. Apie simptomus, svarbias medžiagas ir tyrimus naujienų portalui tv3.lt pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Kokie požymiai gali rodyti skydliaukės sutrikimą?
V. Jokubaitytė-Tunkevičienė teigia, kad skydliaukės veiklos pokyčiai neretai prasideda nepastebimai. Dėl to žmogus gali ilgai nesusieti suprastėjusios savijautos su šiuo organu.
Ankstyvieji požymiai gali būti nuolatinis nuovargis, sumažėjusi energija, neįprasti svorio pokyčiai, jautrumas šalčiui ar karščiui ir padažnėjęs širdies plakimas. Vis dėlto vienas simptomas savaime nereiškia, kad žmogus serga skydliaukės liga.
Jeigu savijauta pakito ir ilgą laiką negerėja, vaistininkė pataria kreiptis į šeimos gydytoją. Kartais priežastį gali padėti nustatyti paprastas kraujo tyrimas.
Pasak specialistės, žmonės tokius simptomus dažnai priskiria stresui, nuovargiui ar įtemptam gyvenimo ritmui. Įspėjamaisiais požymiais taip pat gali būti mieguistumas, sunkesnis susikaupimas, pablogėjusi atmintis ir nuotaikų svyravimai.
Jeigu žmogus tampa neįprastai irzlus, prasčiau miega, gausiau prakaituoja ar dažniau jaučia širdies plakimą, tai gali būti susiję su pernelyg aktyvia skydliauke. Jei tokie simptomai kartojasi ir pailsėjus, jų nereikėtų nuolat aiškinti vien stresu.
Ar dėl skydliaukės gali padidėti svoris?
Skydliaukės hormonai daro įtaką medžiagų apykaitai, todėl jų gamybos sutrikimai gali paveikti ir kūno svorį.
Kai skydliaukė dirba per lėtai, svoris gali šiek tiek padidėti. Priešingai, esant pernelyg aktyviai skydliaukei, svoris gali mažėti net nekeičiant įprastos mitybos.
Sulėtėjusią skydliaukės veiklą taip pat gali išduoti sausa oda, slenkantys plaukai ir lūžinėjantys nagai. Tačiau tokius pokyčius gali lemti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, geležies trūkumas ar stresas, todėl pirmiausia svarbu nustatyti tikrąją jų priežastį.
Vaistininkė skydliaukę palygina su organizmo tempo reguliuotoja. Kai ji veikia per lėtai, žmogus gali nuolat jaustis pavargęs ir mieguistas, dažniau šalti, priaugti svorio, susidurti su odos sausumu ar vidurių užkietėjimu.
Per aktyvi skydliaukė organizmą tarsi pagreitina: gali padažnėti širdies plakimas, atsirasti rankų drebulys, sustiprėti prakaitavimas ir nerimas, sutrikti miegas ar pradėti kristi svoris.
Abiem atvejais žmogus gali jaustis išsekęs, todėl vien pagal nuovargį sutrikimo nustatyti neįmanoma. Nerimą keliančią savijautą geriausiai įvertins gydytojai.
Kokių medžiagų reikia skydliaukei?
Normaliai skydliaukės veiklai ypač svarbus jodas, nes iš jo gaminami skydliaukės hormonai. Taip pat reikalingas selenas, dalyvaujantis hormonų apykaitoje ir padedantis apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
Skydliaukės ir hormonų veiklai svarbūs ir geležis bei cinkas. Vis dėlto, jeigu šių medžiagų organizme netrūksta, papildomai jų vartoti nereikia.
Vaistininkė įspėja, kad maisto papildų, ypač turinčių jodo, vartojimas nepasitarus su gydytoju gali sukelti šalutinį poveikį ir padidinti perdozavimo riziką.