Gyventi kuo ilgiau norėtų daugelis, tačiau ilgaamžiškumas ne visada reiškia gerą sveikatą. Todėl mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, ar įmanoma senėjimą atitolinti ir ilgiau išlikti sveikam.
Apie tai, kokios priemonės turi tvirčiausią mokslinį pagrindą, „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ kalbėjo gydytojas geriatras, Vilniaus universiteto profesorius Vidmantas Alekna.
Vien paso amžiaus nebeužtenka
Vertindamas teiginius, kad dabartinė vaikų karta neabejotinai gyvens ilgiau nei 100 metų, profesorius ragino išlikti atsargiems. Jo teigimu, nors mokslas sparčiai progresuoja, šiandien nėra pakankamo pagrindo tokioms prognozėms tvirtai patvirtinti.
Pasak V. Aleknos, žmogaus amžių galima vertinti ne vien pagal kalendorinius metus. Anksčiau daugiausia buvo atsižvelgiama į įvairias organizmo funkcijas, kraujo tyrimus ir biocheminius žymenis, tačiau dabar vis daugiau dėmesio skiriama ląstelių būklei.
Šiam vertinimui naudojamos epigenetinio laikrodžio ir epigenetinio amžiaus sąvokos. Profesorius pabrėžė, kad žmogus vienu metu turi kelis amžius: biologinį, epigenetinį ir chronologinį, arba kalendorinį. Pastarasis, įrašytas pase, dažnai naudojamas vertinant žmogaus funkcinius ir kognityvinius gebėjimus, tačiau toks požiūris, gydytojo manymu, jau pasenęs.
Ląstelę atjauninti galima, bet visą organizmą – neaišku
Profesorius išskyrė pirminį, arba biologinį, ir antrinį senėjimą. Pirminis senėjimas susijęs su genetiniais pokyčiais, kurie vyksta nuolat ir iš dalies nepriklauso nuo žmogaus. Šie procesai yra negrįžtami.
Net visiškai sveikas 70 metų žmogus, palyginti su savimi, kai jam buvo 30 metų, paprastai nebeturės tokios pačios raumenų jėgos, reakcijos greičio ar kognityvinių gebėjimų. Taip nutinka dėl ląstelėse vykstančių pokyčių: mitochondrijos pagamina mažiau energijos, o organizme veikia ir kiti senėjimo mechanizmai.
Vis dėlto mokslininkas neatmetė galimybės tam tikru mastu paveikti pačias ląsteles. Jau atliekami klinikiniai tyrimai, kuriuose siekiama jas jauninti, tačiau kol kas nėra įrodymų, kad ląstelių ar viso organizmo „atjauninimas“ pailgintų žmogaus gyvenimo trukmę.
V. Alekna pabrėžė, kad epigenetinio laikrodžio atsukimas penkeriais metais savaime nereiškia, jog žmogus gyvens dar penkerius metus ilgiau. Pasak jo, būtent čia ir slypi pagrindinis paradoksas.
„Jeigu ilgaamžiškumui iki 60 metų svarbiausia širdis, tai po 60 metų svarbiausia raumenys“, – teigė profesorius.
Kas iš tiesų padeda lėtinti senėjimą?
Antrinis, dažnai patologiniu vadinamas senėjimas, susijęs su gyvenimo būdu ir ligomis. Šioje srityje mokslinių įrodymų yra daugiau, nes nemažą dalį veiksnių galima pakeisti.
Vienas svarbiausių dalykų – fizinis aktyvumas. Profesorius pabrėžė, kad būtent judėjimas turi vienus tvirčiausių mokslinių įrodymų. Ypač svarbu išlaikyti raumenų masę ir jų funkciją.
Ne mažiau reikšminga ir mityba. Nors patarimų šioje srityje netrūksta, patikimesniais įrodymais, pasak gydytojo, labiausiai išsiskiria Viduržemio jūros dieta. Tam tikrą pagrindą taip pat turi daržovių ir skaidulų vartojimas.
Tačiau nėra vieno išskirtinio ar „supermaisto“, galinčio išspręsti visas problemas. Mitybą, profesoriaus teigimu, lemia kasdienis daugelio nedidelių pasirinkimų derinys.
Ilgaamžiškumui svarbūs ir subalansuotas miegas, streso valdymas bei rūkymo atsisakymas. Gydytojas pabrėžė, kad rūkymas biologiniu požiūriu neduoda jokios naudos ir yra labai žalingas.
Reikšmingą vaidmenį atlieka ir prevencija: kraujo tyrimai, gliukozės bei cholesterolio kontrolė, taip pat kūno sudėties vertinimas.
Didžiausias senėjimo lūžis – apie 75 metus
Senėjimas vyksta nevienodai. Vienas 90 metų žmogus gali būti slaugomas jau du dešimtmečius, o kitas tokio paties amžiaus iki pat mirties gali keliauti, slidinėti, bėgioti ir lankytis teatre.
Skirtingą senėjimo tempą lemia ir DNR metilinimo procesai. Ląstelėse laikui bėgant atsiranda tam tikri žymenys, o jų išsidėstymas skirtingais gyvenimo etapais nėra vienodas. Pagal šį profilį genetikai gali nustatyti vadinamąjį epigenetinį laikrodį.
Jis gali parodyti, kad, pavyzdžiui, 70 metų žmogaus biologinis profilis labiau atitinka 45 metų amžiaus grupę. V. Alekna mano, kad ateityje, galbūt gana greitai, tokie skaičiavimai bus naudojami praktinėje medicinoje.
Pasak gydytojo, Lietuvoje ryškiausias senėjimo lūžis įvyksta maždaug sulaukus 75 metų.
Rinkodara kol kas lenkia įrodymus
Kalbėdamas apie išpopuliarėjusį ilgaamžiškumo judėjimą, papildus ir įvairias technologijas, profesorius atkreipė dėmesį, kad šių priemonių reklama dažnai lenkia mokslą.
Nors pamažu atsiranda naujų tyrimų ir kai kurie metodai pasiteisina, kiti – ne, tvirtų mokslinių įrodymų apie tai, kad tokios priemonės ilgintų gyvenimą, kol kas nėra.