Lapkričio 3-iąją kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui sukako 100 metų. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, šiai progai surengtas iškilmingas minėjimas, tačiau jame nepasirodė pareigas einantis prezidentas Gitanas Nausėda. Jis įrašė vaizdo sveikinimą, o Prezidentūra nurodė, kad tuo metu šalies vadovas buvo išvykęs į iš anksto suplanuotą vizitą Vokietijoje.
Toks sprendimas papiktino dalį visuomenės. Viešumoje jį sukritikavo ir visuomenininkas Andrius Tapinas, priminęs ankstesnę G. Nausėdos kritiką prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Tapinas priminė ankstesnius Nausėdos žodžius
A. Tapinas atkreipė dėmesį, kad daugeliui žmonių kilo klausimų dėl prezidento nebuvimo V. Adamkaus jubiliejuje. Jis priminė, jog jubiliejų svarbą G. Nausėda anksčiau buvo pabrėžęs kritikuodamas D. Grybauskaitę, kai ši 2018 metais dėl sugedusio „Spartano“ negalėjo nuvykti į Latvijos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimą.
Tuomet G. Nausėda buvo pareiškęs, kad prireikus į Latviją būtų važiavęs net dviračiu.
Pasak A. Tapino, Prezidentūros pateiktas paaiškinimas dėl neatvykimo į V. Adamkaus 100-mečio renginį yra labai silpnas. Jo vertinimu, šis minėjimas buvo vienas svarbiausių metų ir ilgo laikotarpio politinių bei valstybinių renginių, o pasaulyje nedaug prezidentų sulaukia 100 metų.
Prezidentūra skelbė, kad G. Nausėda išvyko į iš anksto suplanuotą oficialų vizitą Berlyne. A. Tapinas teigė, kad V. Adamkaus jubiliejus buvo žinomas gerokai anksčiau nei Berlyne numatyta saugumo konferencija. Jis taip pat svarstė, kad prezidentas, net ir atidaręs konferenciją bei susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, galėjo grįžti į Vilnių ir suspėti į vakaro renginį.
Visuomenininkas pažymėjo, kad kitą dieną G. Nausėda Vokietijoje susitiko su Šiaurės Reino-Vestfalijos vadovu ir atidarė regioninį Vokietijos ir Lietuvos verslo forumą. A. Tapino manymu, Prezidentūra pati suprato, kad vizitas nebuvo pakankama priežastis neatvykti, todėl apie jį per dvi dienas paskelbė 10 naujienų.
A. Tapinas taip pat rašė, kad vienas aukštas pareigas einantis Lietuvos politikas, baimindamasis nespėti į V. Adamkaus šventę, klausė Prezidentūros, ar galėtų į Lietuvą grįžti kartu su prezidentu. Esą sužinojęs, kad G. Nausėda į renginį apskritai neketina vykti, politikas liko šokiruotas.
Pasak A. Tapino, šioje situacijoje teko rinktis tarp V. Adamkaus 100-mečio ir susitikimo su Šiaurės Reino-Vestfalijos vadovu. Jis dar kartą priminė G. Nausėdos ankstesnę frazę apie tai, kad prireikus prezidentė būtų pasiekta net dviračiu.
Kalbos apie ankstesnį pažadą ir sveikinimą
A. Tapinas teigė, kad praėjusiais metais G. Nausėda sveikindamas V. Adamkų esą sakė, jog 100-ojo gimtadienio proga jie susitiks Prezidentūroje. Visuomenininkas, remdamasis kelių liudininkų pasakojimais, nurodė, kad šis pareiškimas buvo suprastas kaip pažadas renginio šeimininku tapti pačiam šalies vadovui.
Tačiau tokiai idėjai, kaip rašė A. Tapinas, nebuvo plačiai pritarta, nes Prezidentūroje telpa apie 50 žmonių su antrosiomis pusėmis, o V. Adamkaus šimtmečiui norėta didesnės šventės.
Visuomenininkas iškėlė versiją, kad G. Nausėda dėl to įsižeidė, o Prezidentūroje galėjo būti ieškoma priežasties, kodėl jubiliejaus dieną prezidentas nebūtų Lietuvoje. Jo teigimu, tokia priežastimi tapo vizitas Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.
A. Tapinas taip pat teigė, kad jo turima informacija rodo organizacinį akibrokštą: G. Nausėdos vaizdo sveikinimas renginio organizatoriams esą buvo atsiųstas paskutinę minutę. Jis pridūrė, kad kitas politikas pritarė versijai, jog prezidentas stengiasi nedalyvauti renginiuose, kuriuose nėra pagrindinis asmuo ir kuriuose jį gali užgožti kitas žmogus.
G. Nausėdos vizitas Vokietijoje
Lapkričio 3 dieną G. Nausėda lankėsi Berlyne ir Diuseldorfe. Berlyne jis atidarė saugumo konferenciją ir susitiko su kancleriu Friedrichu Merzu.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis „Žinių radijui“ sakė, kad vizitu siekiama dar labiau stiprinti strateginę Lietuvos ir Vokietijos partnerystę. Prezidentūra nurodė, kad vizito datą pasiūlė Vokietijos atstovai, o ji buvo suderinta dar pavasarį.
Berlyno saugumo konferencijoje tą pačią dieną dalyvavo ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tačiau vakare jis jau buvo Lietuvoje ir kartu su žmona atvyko į V. Adamkaus jubiliejaus renginį.
V. Adamkaus 100-mečiui skirti renginiai pradėti rengti dar praėjusiais metais. Per pagrindinį minėjimą ekrane parodytas įrašytas G. Nausėdos sveikinimas.
Prezidento sveikinimas: Adamkaus gyvenimas tapo valstybės istorijos dalimi
Vaizdo įraše G. Nausėda teigė, kad V. Adamkaus gyvenimas ir veikla neatsiejami nuo Lietuvos istorijos. Jo teigimu, tai primena XX amžiaus ir XXI amžiaus pradžios istorijos vadovėlį, tačiau kartu yra kupina jausmų – nuo skaudžios Lietuvos laisvės netekties 1940 metais iki džiaugsmo 1990-aisiais atkūrus nepriklausomybę.
Prezidentas V. Adamkaus gyvenimo istoriją pavadino nepaprasto žmogaus drama, tapusia visos valstybės istorija. Jis pažymėjo, kad Lietuvos okupacija V. Adamkui buvo tarsi išsiskyrimas su mylimu žmogumi, kurio šis ilgėjosi penkis dešimtmečius ir tikėjosi dar kartą išvysti.
G. Nausėda pabrėžė, kad nors išeivijoje lietuviai skirtingai vertino nepriklausomybės atkūrimo galimybes, V. Adamkus buvo tarp tų, kurie tvirtai tikėjo, jog Lietuvoje vėl plevėsuos trispalvė.
Prezidentas taip pat priminė V. Adamkaus veiklą išeivijoje, paramą knygų leidybai ir kultūros renginiams bei jo indėlį į intelektualinį judėjimą „Santara-Šviesa“, kurio steigėju ir ilgamečiu vadovu jis buvo.
Pasak G. Nausėdos, V. Adamkus ne tik sulaukė nepriklausomybės atkūrimo, bet ir grįžęs į Lietuvą reikšmingai prisidėjo prie valstybės kūrimo. Tarp svarbiausių jo darbų prezidentas išskyrė Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO.
G. Nausėda taip pat kalbėjo apie V. Adamkaus pagarbą žmonėms ir gebėjimą išlaikyti pagarbų santykį su politiniais oponentais. Jo teigimu, V. Adamkus neturėjo asmeninių priešų, tik oponentus, apie kuriuos nekalbėdavo įžeidžiai.
Sveikindamas 100-ojo gimtadienio proga, G. Nausėda padėkojo V. Adamkui už ištikimybę savo principams ir palinkėjo saugoti save, pabrėždamas, kad jis Lietuvai tebėra labai reikalingas.
V. Adamkaus biografija
Valdas Adamkus gimė 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais jis pasitraukė į Vakarus, vėliau apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dirbo aplinkosaugos srityje.
Lietuvos prezidento pareigas V. Adamkus ėjo dvi kadencijas: 1998–2003 ir 2004–2009 metais.