Prancūzijoje toliau augant pragyvenimo išlaidoms, ketvirtadienį visoje šalyje į gatves išėjo tūkstančiai streikuojančių darbuotojų. Po kelias savaites trukusių demonstracijų tai tapo nauju protestų eskalacijos etapu.
Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad iki 17 val. vietos laiku, arba 18 val. Lietuvos laiku, Paryžiuje ir kituose šalies miestuose protestavo apie 600 tūkst. žmonių. Tarp jų buvo studentų, mokinių, mokytojų, vadinamųjų geltonųjų liemenių judėjimo aktyvistų, ūkininkų ir kitų darbuotojų.
Protestai vyksta tuo metu, kai antra pagal dydį euro zonos ekonomika bando subalansuoti valstybės finansus. Iki rinkimų, kuriuose bus renkamas centristų prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinis, liko pusmetis, o apklausose pirmauja kraštutiniai dešinieji.
Vyresniųjų klasių moksleivių judėjimas iš pradžių kilo dėl mokymosi sąlygų, tačiau netrukus susiliejo su platesniu nepasitenkinimu dėl brangstančio gyvenimo ir nelygybės. Spalio 17 dieną šis nepasitenkinimas peraugo į didžiausias riaušes Prancūzijoje per daugelį metų.
Profesinių sąjungų federacijos CGT lyderė Sophie Binet Paryžiuje vykusiame mitinge teigė, kad dabar svarbiausia ne tai, ar protestuotojai laimės, o kokio dydžio bus jų pergalė.
Profsąjungos reikalauja didinti atlyginimus visiems darbuotojams, reformuoti mokesčių sistemą ir gerinti jaunimo mokymosi sąlygas. Jos taip pat kritikuoja policijos ribojimus, taikomus kai kurioms protesto akcijoms.
Nors dauguma eitynių vyko taikiai, kai kuriuose miestuose kilo susirėmimų. Lione buvo padegta mažiausiai viena transporto priemonė, o policija panaudojo ašarines dujas.
Vynuogių augintojas Martinas Thiberge Lione sakė į demonstraciją atėjęs todėl, kad, jo vertinimu, ji subūrė įvairių Prancūzijos visuomenės grupių atstovus. Jis pabrėžė, kad žmonės nori išsilaikyti iš savo darbo ir gauti orų atlyginimą.
Paryžiuje visą dieną lankytojams buvo uždaryti turistų pamėgti Eifelio bokštas ir Triumfo arka.
Protestai persikėlė į mokyklas
Dešimtys moksleivių protestavo keliuose šalies miestuose. Vyriausybė pranešė, kad blokados buvo surengtos 81 iš maždaug 3,7 tūkst. Prancūzijos vidurinių mokyklų.
Moksleivių asociacija skelbė, kad pamokos buvo nutrauktos maždaug 1 tūkst. vidurinių mokyklų. Į šį skaičių įtrauktos ir užblokuotos, ir streiko dieną uždarytos įstaigos.
Švietimo ministerijos duomenimis, visoje šalyje streikavo apie 16 proc. mokytojų.
Paryžiuje policija panaudojo ašarines dujas, mėgindama sutrukdyti moksleiviams užblokuoti patekimą į Helene-Boucher vidurinę mokyklą, pranešė AFP žurnalistas.
Streiką paskelbė valstybinių ir privačių švietimo įstaigų darbuotojų profsąjungos. Prie jų taip pat prisidėjo geležinkelininkų, valstybinių ligoninių ir pašto paslaugų darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos.
Ryte geležinkelių sistemoje buvo fiksuota tam tikrų sutrikimų. Paryžiaus Monparnaso stotyje psichologė, prisistačiusi Jeanne, pasakojo, kad jos kelionė buvo atidėta. Ji sakė suprantanti streiką, nors nebuvo malonu anksti atsikelti, laukti ir vėliau sužinoti, kad traukinys atšauktas.
Policijos veiksmams pradėti tyrimai
Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nunezas trečiadienį paskelbė, kad visoje Prancūzijoje bus dislokuota 70 tūkst. policijos pareigūnų ir kitų saugumo pajėgų narių. Jis pažadėjo itin griežtai reaguoti į smurtą ir neramumus.
Dauguma akcijų išliko taikios, tačiau kai kur protestuotojai susirėmė su policija. Minioms išvaikyti pareigūnai naudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
Šeštadienį Paryžiuje į saugumo pajėgas buvo paleisti padegamieji užtaisai. Dėl šio įvykio pradėtas tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti.
Policijos veiksmų vertinimas taip pat sukėlė ginčų: atsakas kritikuojamas kaip pernelyg griežtas, o dėl įtarimų, kad prieš demonstrantus galėjo būti elgiamasi žiauriai, pradėti vidaus tyrimai.
Keli paaugliai protestuotojai buvo sunkiai sužeisti, o tūkstančiai žmonių sulaikyti.
Panašios protesto akcijos pastarosiomis savaitėmis vyko ir kitose Europos šalyse – Danijoje, Vokietijoje bei Italijoje.