Peršalimo ligų sezonas šiemet prasidėjo gana anksti – jau užregistruotos pirmosios mirtys nuo gripo ir COVID-19. Vis dėlto specialistai teigia, kad dabartinė situacija nėra neįprasta. Virusai gali mutuoti, todėl jų elgesys kartais pateikia netikėtumų. Tuo metu gydymo įstaigos rengiasi laikotarpiui, kai, Lietuvą pasiekus gripo vakcinoms, per trumpą laiką reikės paskiepyti daug žmonių.
Kauno apskrityje spalio 1-ąją užregistruota mirtis nuo COVID-19. Miręs vyras priklausė 65–69 metų amžiaus grupei. Marijampolės apskrityje taip pat nustatyta mirtis nuo gripo – miręs asmuo buvo 80–89 metų amžiaus. Abiem atvejais žmonės turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepiję.
40-ąją metų savaitę dėl COVID-19 į ligonines pateko 3 žmonės, dar 3 buvo hospitalizuoti dėl gripo. Vienas iš jų gydytas intensyviosios terapijos skyriuje.
Sergamumas padidėjo ir tarp vaikų, ir tarp suaugusiųjų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė tv3.lt sakė, kad gripo ir kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sezonas kol kas klostosi įprastai.
Pasak jos, tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu sergamumas buvo didesnis. Kadangi sezonas dar tik prasidėjo, kitose Europos valstybėse taip pat daugiausia fiksuojami pavieniai gripo ir COVID-19 atvejai. Šiomis ligomis sergama visus metus, tačiau dabar sustiprinta stebėsena: vertinamas į ligonines patenkančių pacientų skaičius ir mirčių nuo šių infekcijų atvejai.
Specialistė teigė, kad po mokinių sugrįžimo į mokyklas pirmomis rugsėjo savaitėmis išaugęs sergamumas peršalimo ligomis yra įprastas reiškinys. Į kolektyvus po vasaros grįžta ir suaugusieji, todėl padaugėja tarpusavio kontaktų. Vienas sergantis žmogus gali užkrėsti kitus imlius asmenis, šie virusą parsineša į namus ir taip infekcija plinta toliau.
Ankstyva mirtis nuo gripo specialistės nenustebino
G. Gargasienė teigė, kad pirmosios šiemet užregistruotos mirtys nuo gripo ir COVID-19 nebūtinai rodo išskirtinę sezono pradžią. Tikėtina, kad žmonės užsikrėtė anksčiau, turėjo lėtinių ligų, priklausė rizikos grupėms, o dėl kilusių komplikacijų buvo užregistruoti abu mirties atvejai.
Pavienių mirčių nuo šių ligų šiuo metu pasitaiko ir kitose šalyse. NVSC specialistės vertinimu, kol kas sezonas prasidėjo įprastai ir požymių, dėl kurių reikėtų sunerimti, nematyti.
Didžiausios gripo bangos laukiama po švenčių
Vertindama situaciją Pietų pusrutulyje, G. Gargasienė sakė, kad Australijoje gripo sezonas buvo įprastas, o sergamumas gripu ir COVID-19 buvo mažesnis nei ankstesniais metais. Europoje didžiausio gripo sergamumo, kaip įprasta, tikimasi po didžiųjų švenčių – sausio–vasario mėnesiais.
Kaip klostysis sezonas, priklausys nuo virusų cirkuliacijos, žmonių elgesio ir prevencinių priemonių laikymosi, ypač tuomet, kai sergamumas gripu ir COVID-19 pradės didėti.
Orai gali daryti įtaką ne tiesiogiai virusams, bet žmonių elgesiui. Kai šilta, daugiau laiko praleidžiama lauke ir mažiau būnama uždarose patalpose. Atvėsus orams, žmonės uždaro langus, dažniau bendrauja patalpose ir ilgiau jose būna. Tokios sąlygos sudaro palankesnes galimybes infekcijoms plisti.
Gripo vakcinos šiemet Lietuvoje laukiama lapkritį
Gripo vakcinos šiemet vėluoja – tikimasi jų sulaukti lapkritį, tačiau konkreti pristatymo į Lietuvą data kol kas neaiški. Su tokia situacija susiduria ir kitos Europos šalys.
Vėlavimą lėmė tai, kad šiemet vakcina buvo ne tik nežymiai atnaujinta, bet iš esmės pakeista. G. Gargasienė tai palygino su skirtumu tarp nedidelio remonto ir visos renovacijos: pastarajai reikia gerokai daugiau laiko.
Tikimasi, kad atnaujinta vakcina šį sezoną veiksmingiau apsaugos nuo cirkuliuojančių virusų. Tokio masto vakcinos pakeitimas, specialistės teigimu, pastaruoju metu nebuvo atliktas.
Pasiskiepyti iki gripo piko dar turėtų būti įmanoma
NVSC atstovė pabrėžė, kad didžiausias gripo sergamumas paprastai fiksuojamas tik įsibėgėjus žiemai. Todėl lapkričio pabaigoje ar gruodį pasiskiepiję žmonės iki sausio–vasario piko turėtų spėti suformuoti imunitetą – tam dažniausiai reikia maždaug dviejų savaičių.
Vis dėlto skiepytis rekomenduojama visą sezoną, nes iš anksto neįmanoma žinoti, kada žmogus susidurs su infekcija. Net ir po vakcinacijos, kol imunitetas dar tik formuojasi, galima užsikrėsti. Be to, vakcina neapsaugo 100 proc., todėl svarbu laikytis ir kitų prevencijos priemonių.
Praėjusiais metais sergamumas tuo pačiu laikotarpiu pradėjo augti anksčiau ne dėl vakcinos, o dėl viruso mutacijos. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, vakcina buvo pakeista taip, kad geriau atitiktų tuo metu cirkuliuojančius virusus.
VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė anksčiau tv3.lt yra sakiusi, kad pernai virusas netikėtai mutavo vasarą, kai vakcinos sudėtis jau buvo patvirtinta. Dėl antigeninių skirtumų anksčiau susiformavęs imunitetas buvo mažiau veiksmingas, todėl užfiksuota daugiau sunkių ligos atvejų.
Jeigu šiemet virusas reikšmingai nepasikeis, situacija gali būti panaši į praėjusių metų arba joje gali būti mažiau sunkių atvejų, nes žmones labiau saugos jau susiformavęs imunitetas.
Poliklinikos planuoja ilgesnį darbo laiką
Kol kas nėra nustatyta, kaip konkrečiai per trumpą laiką bus paskiepyti rizikos grupėms priklausantys žmonės. Šiuos sprendimus turės priimti pačios gydymo įstaigos.
Kai kurios poliklinikos jau ilgina darbo laiką ir sudaro išankstinius sąrašus. Gavusios vakcinas, jos galės nedelsdamos susisiekti su rizikos grupių pacientais ir pakviesti juos skiepytis.
Pasiskiepyti nuo COVID-19 šiuo metu kliūčių nėra. Vyresniems nei 65 metų žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims rekomenduojama nelaukti gripo vakcinos ir pasirūpinti COVID-19 skiepu.
COVID-19 sezoniškumas ir sergamumo pakilimai yra mažiau prognozuojami, tačiau rizikos grupėms ši infekcija gali sukelti daugiau žalos. Tarp vyresnių nei 65 metų žmonių dažniau registruojamos hospitalizacijos ir mirtys. Didesnis sergamumas dažniausiai stebimas rudenį, o kai kuriais atvejais – ir pavasarį.
Praėjusiais metais nuo gripo buvo užregistruota net daugiau mirčių nei nuo COVID-19. Abu virusai labiausiai paveikia vyresnio amžiaus žmones.
Kai kuriems pacientams nemokamai prieinama ir RSV vakcina
Žiemą plinta ne tik gripas ir COVID-19, bet ir kiti kvėpavimo takų virusai, tarp jų – respiracinis sincitinis virusas (RSV). Daugiausia žalos jis gali sukelti vaikams iki ketverių metų ir vyresniems nei 65 metų žmonėms.
Visų šių infekcijų atveju svarbios tos pačios prevencijos priemonės. Kai kurioms rizikos grupėms priklausantys pacientai gali būti nemokamai skiepijami ir nuo RSV. Tai specifinė vakcina, dažniausiai skiriama neišnešiotiems kūdikiams ir vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis.