Augant smurto prieš pareigūnus atvejų skaičiui, policijos profesinės sąjungos ragina griežtinti atsakomybę už pasipriešinimą ir teisėtų nurodymų nevykdymą bei keisti požiūrį į tokį elgesį.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė po trečiadienį vykusio susitikimo su Seimo pirmininku Juozu Oleku žurnalistams teigė, kad pasipriešinimas ir smurtas prieš policijos bei kitus pareigūnus galėtų būti priskiriami sunkiems arba apysunkiams nusikaltimams. Anot jos, tai visuomenei parodytų, kad valstybė netoleruoja smurto ir teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo.
R. Katinienės teigimu, šiuo metu už pasipriešinimą pareigūnams skiriamos baudos yra neadekvačiai mažos – neretai žmogus sulaukia 45 eurų baudos. Tokia praktika, jos manymu, demotyvuoja pareigūnus, o dalis jų dėl to net palieka tarnybą.
Profsąjungos vadovė pateikė atvejį, kai pareigūnei teko grumtis su besipriešinusiu asmeniu, tačiau jam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už nurodymų nevykdymą. R. Katinienė pabrėžė, kad tokiais atvejais žmogus gali nevykdyti nurodymų, priešintis ar smurtauti, o galutinė pasekmė gali būti vos 45 eurų bauda.
Jos vertinimu, kadangi pareigūnų nurodymų nevykdymas pasitaiko dažnai, jis pradėtas laikyti kone įprastu reiškiniu. Pareigūnai esą skatinami tai priimti kaip tarnybos dalį, nes stodami į tarnybą turėjo žinoti, kad gali susidurti su tokiu elgesiu.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinasis vicepirmininkas Artūras Černiauskas sakė, kad nedidelius sužalojimus patyrę pareigūnai neretai apie juos nepraneša, nes baiminasi vidinių tyrimų.
Anot jo, tokie sužalojimai dažniausiai patiriami įtemptose situacijose, kai laikytis kiekvieno statuto, teisės akto ar įsakymo reikalavimo yra sudėtinga. A. Černiausko teigimu, patikrinimus atliekančios tarnybos ne visada palankiai vertina pareigūnus, todėl pranešęs apie sužalojimą pareigūnas gali būti nubaustas už kurio nors įsakymo punkto ar papunkčio pažeidimą.
Pareigūnų atstovas nurodė, kad 2023 metais buvo užfiksuota 2,5 tūkst. pareigūnų reikalavimų nevykdymo atvejų. Pernai jų padaugėjo iki 3,7 tūkst., o didžiąją dalį sudarė policijos pareigūnų reikalavimų nepaisymas.
Pasipriešinimo metu pareigūnų patirtų sužalojimų per pastaruosius metus, A. Černiausko teigimu, buvo užfiksuota apie 120–130 atvejų.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija parengė Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pataisas, kuriomis siūloma griežčiau vertinti pasipriešinimą policijos pareigūnams.
Siūloma dvigubai padidinti baudą už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Baudžiamajame kodekse taip pat numatoma lengvesnės formos pasipriešinimą perkelti į apysunkių nusikaltimų kategoriją, o atsakomybę už didesnį pareigūnų sužalojimą priskirti sunkiems nusikaltimams.
Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato, kad asmuo, panaudojęs fizinį smurtą arba grasinęs jį tuoj pat panaudoti ir taip pasipriešinęs valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
A. Černiauskas teigė, kad Seimo pirmininkas įsipareigojo siūlymus aptarti su suinteresuotų institucijų atstovais ir pateikti juos svarstyti parlamentui.
J. Olekas po susitikimo sakė, kad šias problemas būtina spręsti. Jis neatmetė galimybės registruoti atitinkamus pakeitimus ir projektus bei surengti diskusiją su kitomis institucijomis, kad būtų sutarta, kokių priemonių reikia siekiant, jog žmonės į pareigūnų tarnybą ateitų drąsiai.
Profsąjungų atstovai taip pat iškėlė pareigūnų reabilitacijos klausimą.
R. Katinienė teigė, kad per pastaruosius dešimt metų reabilitacijos sistema beveik žlugusi, todėl pareigūnams sudėtinga sulaukti pagalbos. Kadangi ši profesija susijusi su padidintu pavojumi, įtampa ir stresu, medikai, anot jos, rekomenduoja pareigūnams kasmet suteikti galimybę dalyvauti reabilitacijos programoje ir atkurti fizines bei psichologines jėgas. Šiuo metu tokia pagalba pareigūnus pasiekia tik po dvejų metų.
Profsąjungos pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad rinktis pareigūno profesiją žmones atgraso nedideli atlyginimai ir pavojingos darbo sąlygos. Nors kitų metų biudžeto projekte statutinių pareigūnų darbo užmokestį planuojama didinti apie 7,5 proc., profsąjungų nuomone, atlyginimai galėtų augti labiau.
R. Katinienės vertinimu, teisingas ir efektyvus darbo užmokestis galėtų siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tuomet pradėjęs dirbti policijos pareigūnas į rankas gautų apie 1,6 tūkst. eurų.
Kaip skelbė BNS, Vidaus reikalų ministerija kitų metų biudžete viešajam saugumui užtikrinti papildomai prašo 124 mln. eurų. Ministro Martyno Katelyno teigimu, tai yra kritinis poreikis, kad tarnybos galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas.