Nors JAV vidurio kadencijos rinkimuose triuškinamai laimėjo demokratai, Lietuvos valdžia kol kas didelių pokyčių neprognozuoja. Politikų vertinimu, šių rinkimų rezultatai pirmiausia paveiks Jungtinių Valstijų vidaus politiką, o užsienio ir saugumo sprendimai iš esmės liks prezidento Donaldo Trumpo rankose.
Vis dėlto Lietuvai teks prisitaikyti prie pasikeitusio Kongreso ir užmegzti ryšius su naujais amerikiečių politikais. Diplomatai taip pat turės iš naujo aiškinti, kokie yra Lietuvos interesai ir ilgalaikiai tikslai.
Pokyčių Lietuvai kol kas nežadama
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad rinkimų rezultatai daugumoje sričių tiesioginio poveikio Lietuvai neturės, nes šalis su JAV yra sukūrusi tvirtus ir gilius santykius.
Tačiau opozicija į situaciją žvelgia atsargiau. Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad Kongrese atsiras nemažai naujų politikų, o Lietuva neteks dalies ryšių su kadenciją baigiančiais kongresmenais. Tarp jų – ir senatoriumi Richardu Durbin‘u, kurį jis pavadino paskutiniu lietuviu šiame Kongrese. Pasak Ž. Pavilionio, Lietuvai reikės aktyviai ieškoti naujų draugų.
Naujai išrinktiems pareigūnams gali tekti išsamiau pristatyti Lietuvos poziciją įvairiais klausimais. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas kaip pavyzdį pateikė Baltarusiją: naujam Kongreso ar Senato nariui gali kilti klausimų, kodėl Lietuva jos taip baiminasi ir kodėl rusiškos trąšos negalėtų būti gabenamos per Lietuvą, jei iš to šiuo metu naudą gauna Rusija.
Vis dėlto Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala teigė, kad skubėti tikėtis esminių pokyčių nederėtų. D. Trumpas prezidento poste liks dar daugiau nei dvejus metus ir galės kontroliuoti didžiąją dalį užsienio bei saugumo politikos sprendimų.
D. Trumpas gali atsigręžti į užsienio politiką
Praradęs dalį įtakos vidaus politikoje, prezidentas gali būti dar aktyvesnis užsienio politikos srityje, kur sprendimų kontrolė labiau priklausys nuo jo paties, mano L. Kojala.
K. Budrys prognozavo, kad diskusijos dėl paramos Ukrainai JAV taps intensyvesnės. Jo vertinimu, daugiau dėmesio gali būti skiriama Rusijai, o amerikiečių pozicija galbūt taps artimesnė Europos požiūriui.
Tuo metu Ž. Pavilionis pabrėžė, kad Lietuvai būtina Vašingtono dėmesį nukreipti į Baltijos regioną. Jį neramina tai, kad Baltieji rūmai, jo teigimu, iki šiol turi geresnį ryšį su Minsku ir Maskva.
Diplomatams darbo gali padaugėti kelis kartus
Politikai ragina nepervertinti vidurio kadencijos rinkimų reikšmės Lietuvai, tačiau kartu pabrėžia, kad jie pradeda naują politinį ciklą JAV. R. Motuzas tikisi daugiau stabilumo ir nuoseklumo, kad Lietuvai nereikėtų nerimauti dėl galimo amerikiečių karių išvedimo ar paramos nutraukimo.
L. Kojala aiškino, kad po šių rinkimų abi pagrindinės JAV partijos jau pradės ruoštis ateičiai ir ieškoti galimų kandidatų į prezidentus. Tai, jo vertinimu, ilgainiui gali paveikti ir diskusijas užsienio politikos klausimais.
Ž. Pavilionis socialdemokratų Vyriausybę ir anksčiau kritikavo dėl nepakankamų diplomatinių laimėjimų Vašingtone. Dabar jis prognozuoja, kad Lietuvos valdžios laukia dar didesnis darbo krūvis – jo vertinimu, dirbti teks trigubai, penkiagubai ar net šešiagubai daugiau, nes prieš Lietuvą atsirado ne viena, o dvi ar trys Amerikos, su kuriomis reikės palaikyti ryšius.
Naują prezidentą JAV piliečiai rinks po dvejų metų – 2028-ųjų lapkritį.