Laura, norėdama savo namuose užsisakyti interneto paslaugas, sužinojo, kad jos adresu esą jau sudaryta sutartis kito žmogaus vardu. Konsultantai taip pat nurodė, kad tuo pačiu adresu buvo įsigyti trys įrenginiai.
Moteris tikino nepažįstanti sutartį sudariusio asmens ir nesinaudojanti „Telia“ internetu. Ji teigė salone išgirdusi, kad daugiau informacijos suteikti negalima, nes ji esą konfidenciali.
Kitą dieną Laura atvyko su Registrų centro išrašu, patvirtinančiu būsto nuosavybę, tačiau ir tada nesužinojo, kokie įrenginiai buvo įsigyti jos adresu. Moteris piktinosi, kad dėl nepažįstamo asmens negali sudaryti interneto sutarties, ir klausė, ar tokią sutartį galima sudaryti nurodant bet kokį adresą.
Įrašas sulaukė įvairių reakcijų: vieni ragino kreiptis į policiją, kiti svarstė, kad adresas galėjo būti įvestas klaidingai. Panašiomis situacijomis, susijusiomis ir su kitomis telekomunikacijų bendrovėmis, pasidalijo ir kiti žmonės.
„Telia“ pripažino sistemoje įvykusią klaidą
„Telia“ komunikacijos vadovas Audrius Stasiulaitis patvirtino, kad šioje situacijoje įvyko klaida. Pasak jo, Lauros būsto adresu iš tiesų nebuvo sudaryta kito žmogaus sutartis ir nebuvo įsigyta įrangos.
Bendrovės sistemoje su moters adresu per klaidą buvo susietos kaimynystėje gyvenančio kliento paslaugos. „Telia“ šį retai pasitaikantį duomenų netikslumą ištaisė.
Atstovas taip pat nurodė, kad konsultantai neįvertino techninių galimybių ir klientei pateikė netikslią informaciją. Tikroji priežastis, kodėl interneto paslaugų nebuvo galima pradėti teikti iš karto, buvo kita: tuo pačiu interneto įvadu moters namuose jau buvo teikiamos kito tiekėjo paslaugos, kuriomis ji naudojosi.
Norint tuo pačiu įvadu pradėti naudotis „Telia“ internetu, pirmiausia reikėjo nutraukti ankstesnio tiekėjo paslaugas. A. Stasiulaitis pripažino, kad tai turėjo būti išsiaiškinta dar per pirmąjį pokalbį.
„Telia“ su Laura susisiekė, paaiškino susidariusią situaciją, pateikė atsakymą raštu ir atsiprašė dėl nepatogumų.
Sutartį gali sudaryti ne tik būsto savininkas
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovė Aridana Jurčiukonienė paaiškino, kad elektroninių ryšių paslaugų sutartį gali sudaryti ne vien nekilnojamojo turto savininkas.
Vien tai, kad žmogus nėra būsto, kuriame bus teikiama paslauga, savininkas, savaime neužkerta kelio sudaryti sutartį. Pavyzdžiui, internetą savo vardu gali užsisakyti nuomininkas.
Paslaugų teikėjai taip pat neprivalo kiekvienu atveju tikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenų ar reikalauti dokumentų, įrodančių teisę naudotis patalpomis.
Vis dėlto vien sutarties sudarymas nesuteikia teisės patekti į svetimą būstą ir jame montuoti interneto įrangą. Jei paslaugai įrengti būtina patekti į patalpas, reikalingas teisėto jų naudotojo arba savininko sutikimas.
Kada dėl kito žmogaus sutarties paslaugų atsisakyti negalima?
RRT teigimu, vien faktas, kad tuo pačiu adresu interneto sutartį jau turi kitas asmuo, neturėtų būti priežastis atsisakyti suteikti paslaugas būsto savininkui.
Tačiau kiekvieną situaciją būtina vertinti atskirai, atsižvelgiant į technines galimybes, sutarties sąlygas ir konkrečias atsisakymo priežastis.
Tarnyba yra nagrinėjusi pavienių atvejų, kai interneto sutartys buvo sudarytos ne būsto savininkų vardu, o dėl to savininkams kilo sunkumų užsisakant paslaugas.
Jeigu kyla įtarimas, kad būste interneto įranga sumontuota neteisėtai, pirmiausia reikėtų kreiptis į paslaugų teikėją ir paprašyti paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis įranga buvo sumontuota. Jei ginčo išspręsti nepavyksta, būsto savininkas gali kreiptis į teismą.
Nuosavybės dokumentas nesuteikia teisės matyti kito kliento duomenų
Laurą labiausiai papiktino tai, kad net pateikusi dokumentus apie būsto nuosavybę ji negalėjo sužinoti, kieno vardu sudaryta sutartis ar kokie įrenginiai buvo įsigyti.
„Telia“ nurodė, kad savininkui gali pateikti informaciją apie technines paslaugų teikimo aplinkybes, tačiau vien nuosavybės dokumentų nepakanka, kad jis galėtų susipažinti su kito kliento sutartimi ar asmens duomenimis.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus patarėja Inga Mauricienė pažymėjo, kad kiekvienu atveju reikia vertinti, kokios informacijos prašoma ir ar egzistuoja teisinis pagrindas ją atskleisti.
Kito kliento duomenys gali būti atskleisti tik esant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) numatytam teisiniam pagrindui. VDAI taip pat atkreipė dėmesį, kad svetimoje sutartyje nurodytas būsto adresas ne visada laikomas savininko asmens duomenimis – tai priklauso nuo to, su kokia informacija adresas susiejamas ir kokiu tikslu naudojamas.
Jeigu klaidingai nurodytas adresas vis dėlto pripažįstamas būsto savininko asmens duomenimis, jis gali reikalauti, kad paslaugų teikėjas šią informaciją ištaisytų be nepagrįsto delsimo. VDAI informavo, kad panašių skundų iki šiol nėra gavusi.