Vilniuje želdinių priežiūra per artimiausius trejus metus gali tapti vienu brangiausių miesto projektų. Krūmams, medeliams, gėlėms ir jų tvarkymui numatyta daugiau nei 74 mln. eurų. Laidos „Be Tabu“ komanda aiškinosi, kam prireiks tokios sumos.
Savivaldybė septynias sutartis dėl medžių, krūmynų ir kitų augalų pjovimo, genėjimo, ravėjimo, sodinimo bei tręšimo sudarė su bendrove „Stebulė“. Želdinių tvarkymas šiaurinėje, centrinėje, pietinėje ir rytinėje miesto dalyse gali kainuoti 14 mln. eurų. Dvi gėlynų įrengimo ir priežiūros sutartys abiejuose Neries krantuose vertos beveik 5 mln. eurų, o visų miesto želdinių priežiūrai skirta didžiausia – 55 mln. eurų – sutartis.
Įkainiai skiriasi dešimtimis eurų
Šiaurinėje Vilniaus dalyje, laikomoje viena žaliausių sostinėje, iki 20 centimetrų kamieno skersmens medžių vainiko retinimas nuo kopėčių įkainotas 4 eurais 50 centų už medį. Atliekant tokį pat darbą iš autobokštelio, kaina išauga iki 34 eurų 29 centų. Tuo metu genėjimas, kai pasitelkiami arboristai, kainuoja vos 55 centus už medį. Šioje miesto dalyje genėti numatyta apie 30 tūkst. medžių.
Krūmų priežiūrai vasaros metu numatyta beveik 300 tūkst. eurų.
Seimo narė ir rožių augintoja Agnė Širinskienė kėlė klausimą, kaip iki šiol buvo prižiūrimi prie Neries esantys krūmynai, kuriuos ji prilygino avietynams.
„Neatrodo labai tvarkingai ir pernykščiai stiebai nėra nupjaunami – tiesiog palikta, kaip Dievas leis. Apyniai labai sėjasi, tai yra sodininkų bėda, priešas, tad ir čia įsisėjo, o kadangi plotas neprižiūrimas, tuoj pasidaugins“, – sakė ji.
Japoninės reinutrės naikinimas savivaldybei kainuos po 1 eurą už kvadratinį metrą. Tokių plotų numatyta iki 3 tūkst. A. Širinskienė stebėjosi, kad savivaldybė nenumato daugiau augalų, kuriuos reikėtų naikinti.
50 tūkst. vijoklių, augančių centrinėje miesto dalyje, priežiūrai skirta 11 tūkst. eurų.
„Čia yra neprižiūrimi krūmynai. Klausimas – ar specialiai, ar neprieina rankos, nors tai miesto centras“, – teigė A. Širinskienė.
Ravėjimui numatyta 57 tūkst. eurų. Žolės pjovimas trimeriais ar traktoriais į šias sutartis neįtrauktas. Visuomenininkė ir miesto antropologe save vadinanti Jekaterina Lavrinec sakė, kad dalį papildomų išlaidų miestas susikuria dėl netinkamos priežiūros.
„Dažnu atveju tai yra gerokai nukankintos vietos, kur pertekliškai ir per kaitras, kai nereikia šienauti, traktoriais nuolat šienaujama iki žemės. Prašome savivaldybės susilaikyti ir nešienauti per lietų, nes traktorius nuima visą augalinį sluoksnį. Skiriame lėšas priežiūrai, bet tuo pačiu ją taip nukankiname, kad dar reikia investuoti, jog ją atkurtume“, – kalbėjo ji.
Augalams tręšti taip pat reikės šimtų tūkstančių eurų. Nors tręšimas yra įprasta priežiūros dalis, J. Lavrinec mano, kad kai kur miestas galėtų taupyti. Ji atkreipė dėmesį į lapų pūtimą nuo vejos: nuo takų juos pašalinti būtina dėl saugumo, tačiau žaliosiose zonose lapai galėtų likti kaip natūrali trąša. Anot jos, dabar miestas sumoka ir už jų pašalinimą bei išvežimą, ir kartu mažina medžių gyvybingumą.
Medžiai sutartyje įvertinti vos vienu euru
Bendrovei UAB „Stebulė“ vadovauja buvęs Vilniaus miesto ūkio departamento vadovas Virginijus Pauža. Anksčiau jis pareigų neteko po STT apsilankymo savivaldybėje.
Be priežiūros darbų, sutartyse numatytas ir medžių pirkimas. „Stebulė“ dalį medžių Vilniui įsipareigoja tiekti už centus: beveik visi nuo 1 iki 2,5 metro aukščio medžiai kainyne nurodyti po 1 eurą.
Ar bendrovė turi tiekėjų, galinčių medžius auginti už tokią kainą, liko neaišku. „Stebulės“ vadovas per dvi savaites taip ir neatsakė į laidos klausimus, nors įmonė miesto žaliąsias erdves tvarkys už dešimtis milijonų mokesčių mokėtojų eurų.
Neatmetama galimybė, kad vieno euro kaina galėjo padėti bendrovei laimėti konkursą, o tikroji medžių vertė būtų įtraukta į kitų darbų įkainius, pavyzdžiui, į genėjimą iš autobokštelio, kainuojantį 34 eurus 29 centus už medį.
Savivaldybė nurodė, kad pastaruosius kelerius metus kasmet pasodina daugiau nei 3 tūkst. medžių. Per pastaruosius 5 metus sostinėje pasodinta net 300 tūkst. krūmų.
A. Širinskienė taip pat kalbėjo apie galimai netinkamai išdėstytus naujus sodinukus. Jos teigimu, prie seno medžio pasodintas maumedis ar kitas panašus augalas po kelerių metų gali sunykti, nes medžio laja užstos saulę. Tuomet, pasak jos, nelikus sodinuko teks pirkti naują, todėl susidarys nuolat besikartojanti išlaidų grandinė.
Visuomenininkams svarbiausia išlieka kontrolės klausimas: kas tikrins, ar visi sutartyse numatyti darbai iš tiesų atlikti, ar medeliai tinkamai apgenėti ir patepti, ar reikiamose vietose išgręžtos skylės bei dirbo arboristas. Teigiama, kad savivaldybėje šių specialistų trūksta.
Vilnius turi daug parkų ir žaliųjų erdvių, tačiau kyla klausimas, ar jų priežiūra turi kainuoti daugiau nei stadionas, o kasmetinis krūmų ravėjimas – daugiau nei naujas darželis mieste, kuriame trūksta vietų ugdymo įstaigose. Straipsnyje pabrėžiama, kad tokiais atvejais būtinas didžiausias skaidrumas ir aukšta darbų kokybė.
Daugiau detalių pateikiama vaizdo įraše.
Laida „Be Tabu“ per TV3 rodoma pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.30 val.
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Be Tabu“.