Sprendžiant, ar Lietuvoje įvesti viršpelnio mokestį Lenkijos koncerno įmonei „Orlen Lietuva“, būtina įvertinti ne tik galimą naudą valstybės biudžetui, bet ir geopolitines tokio žingsnio pasekmes. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys įspėja, kad dėl nedidelio finansinio efekto Lietuva neturėtų „prisišaudyti sau į kojas“.
Ketvirtadienį „Žinių radijui“ ministras teigė, kad „Orlen Lietuva“ yra viena didžiausių Lenkijos investicijų Lietuvoje. Šiuo metu bendrovė taip pat vykdo didelės apimties renovaciją ir investuoja į naujos kartos perdirbimo procesus. Todėl, pasak K. Budrio, būtina matyti platesnį geopolitinį kontekstą ir įvertinti galimas politines pasekmes Lietuvos santykiams su Lenkija bei investicijų aplinkai.
Ministras nurodė, kad tarpinstitucinis derinimas dėl galimo mokesčio šiuo metu tęsiasi. Jis tikisi, kad sprendimas bus rastas, tačiau pabrėžė, jog svarbu atsižvelgti ir į užsienio politikos aspektą. K. Budrio teigimu, tai nėra vien vidaus klausimas, kurį Lietuva galėtų spręsti visiškai izoliuotai.
Galimos priemonės poveikis priklausytų nuo pasirinkto mokesčio modelio, jo taikymo pradžios ir apimties. Ministras konkrečių sprendimų poveikio kol kas nekomentavo, sakydamas, kad pirmiausia reikia visus šiuos aspektus įvertinti.
K. Budrys taip pat teigė, kad Lietuvai teks apie planuojamas mokestines priemones kalbėtis su Lenkija. Turėtų būti aptarta, kaip jos būtų taikomos, kiek laiko galiotų ir kaip atitiktų Lietuvos ateities viziją. Ministras neatmetė ir galimybės tam tikrų veiksmų imtis europiniu lygmeniu.
Pasak jo, būtinybė atsižvelgti į užsienio politikos argumentus nereiškia, kad Lietuva neturėtų imtis jokių veiksmų. Svarbiausia, ministro teigimu, įvertinti bendrą situaciją. Šiuo metu Vyriausybė dar laukia premjero pavedimo įgyvendinimo rezultatų.
ELTA primena, kad premjeras Mindaugas Sinkevičius energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams pavedė iki pirmadienio išanalizuoti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių pelno pokyčius ir viršpelnio dydžius. Ministrai taip pat turi parengti pasiūlymus dėl galimo tokio pelno apmokestinimo.
Vertinimas apima skirtingas energetikos sritis – degalų, elektros ir šilumos rinkas. Taip pat bus nagrinėjamas galimų mokesčių priemonių veiksmingumas, jų įtaka energijos kainoms ir gyventojų išlaidoms.
Daugiausia diskusijų dėl viršpelnio apmokestinimo šiuo metu kyla kalbant apie naftos koncerną „Orlen Lietuva“.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas yra sakęs neatmetantis galimybės apmokestinti bendrovę, nes tokia priemonė jau taikoma kaimyninėje Lenkijoje. Jo vertinimu, Lietuva galėtų nustatyti mažesnį tarifą nei Lenkija ir taip gauti papildomų pajamų.
Panašiai siūlo ir vienos iš koalicijos partnerių – demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jis siūlė Lietuvoje apmokestinti „Orlen“ viršpelnį, tačiau taikyti dvigubai mažesnį tarifą nei Lenkijoje.
M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad Lietuva vertina galimą šio mokesčio poveikį biudžetui. Skaičiavimai kol kas nėra vienareikšmiai: pajamų iš tokios priemonės gali apskritai nebūti, o palankiausiu atveju jos galėtų siekti iki 46 mln. eurų.