Finansų ministerijai pasiūlius suteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teisę kreiptis į teismą dėl įmonių, galimai slepiančių mokesčius, veiklos sustabdymo, verslo atstovai įspėja apie galimas skaudžias pasekmes. Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narės Agnės Pimpytės vertinimu, dėl neaiškiai apibrėžtų kriterijų ši priemonė galėtų būti pritaikyta ir sąžiningai veikiančioms bendrovėms, o ilgas veiklos sustabdymas jas galėtų sužlugdyti.
„Problema šiuo atveju yra tokia, kad tikrai paklius ne vien piktybinės įmonės, iš kurių turėtų būti išieškoma ir kurių veikla galėtų būti stabdoma. (…) Kriterijai, kada galime tai taikyti, yra gana išplaukę“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Pimpytė.
Verslui nerimą kelia pernelyg plati formuluotė
Finansų ministerijos parengtame projekte numatyta, kad viena iš priežasčių kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos sustabdymo galėtų būti trukdymas mokesčių administratoriui atlikti kontrolės veiksmus. Tačiau A. Pimpytė mano, kad tokia sąvoka nėra pakankamai konkreti.
Ji pateikė pavyzdį: bendrovė pakeičia savo veiklos adresą, tačiau apie tai laiku neinformuoja VMI, todėl jos nepasiekia mokesčių administratoriaus siunčiami laiškai. Ekspertės teigimu, pagal siūlomą tvarką toks administracinis pažeidimas taip pat galėtų būti įvertintas kaip kliudymas vykdyti mokestinę kontrolę.
Tokiu atveju net ir sėkmingai dirbanti bei mokesčius mokanti įmonė, formaliai nesuteikusi galimybės VMI atlikti kontrolę, galėtų patekti į subjektų, dėl kurių veiklos sustabdymo kreipiamasi į teismą, sąrašą.
A. Pimpytė kritikuoja ir sprendimo priėmimo procedūrą. Projekte numatyta, kad teismas klausimą dėl įmonės veiklos sustabdymo spręstų per tris dienas rašytinio proceso tvarka, o skundo pateikimas sprendimo vykdymo nesustabdytų.
Jos vertinimu, netyčia į šį procesą patekusi bendrovė galėtų nukentėti dar prieš turėdama realią galimybę apginti savo teises, nes visa procedūra būtų labai greita ir griežta.
Be to, įmonės veiklą būtų galima sustabdyti 180 dienų, o vėliau šį laikotarpį pratęsti dar 180 dienų. A. Pimpytės teigimu, toks terminas verslui gali būti pražūtingas.
Ji baiminasi, kad pratęsus veiklos sustabdymą bendrovė gali nebeturėti į ką grįžti, nes konkurentai per tą laiką būtų perėmę jos rinką ir klientų dalį.
Verslo atstovai, pasak ekspertės, palaiko kovą su šešėline ekonomika, tačiau ragina užtikrinti, kad naujasis mechanizmas nepakenktų teisėtai veikiančioms įmonėms.
Ministerija žada atsižvelgti į verslo pastabas
Finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus teigė, kad ministerija rimtai vertina verslo bendruomenės išsakytą kritiką ir yra pasirengusi toliau diskutuoti dėl siūlomo reguliavimo.
Anot jo, priemonė rengiama tam, kad būtų veiksmingiau kovojama su šešėline ekonomika ir stiprinama sąžininga konkurencija.
K. Kvaraciejaus teigimu, ji būtų taikoma tik turint pagrįstų duomenų apie galimus mokestinius pažeidimus, realią grėsmę valstybės biudžetui arba tuomet, kai įmonė tyčia ar sistemingai trukdo VMI vykdyti savo funkcijas.
Viceministras pabrėžė, kad tai būtų griežta priemonė, todėl sprendimą priimtų ne pati VMI, o teismas. Jis taip pat tikino, kad projektu nesiekiama apsunkinti sąžiningai dirbančių bendrovių veiklos.
ELTA skelbė, kad VMI viršininkas Martynas Endrijaitis anksčiau didžiausią šešėlinės ekonomikos riziką įžvelgė prekybos, gamybos ir statybos sektoriuose bei elektroninės prekybos platformose.
VMI ketina stiprinti šių sričių kontrolę, o galimiems mokestiniams pažeidimams nustatyti jau naudoja dirbtinį intelektą (DI). Institucija kasmet planuoja atrinkti 3–5 didžiausios mokestinės rizikos sektorius ir juose vykdyti tikslinius patikrinimus.