Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlymą suteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teisę kreiptis į teismą dėl laikino įmonių, darančių mokestinius pažeidimus, veiklos apribojimo. Finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus pabrėžia, kad tokia šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonė būtų taikoma tik turint konkrečios informacijos apie nesumokėtus mokesčius ir galimą žalą valstybės biudžetui.
K. Kvaraciejaus teigimu, VMI galėtų kreiptis į teismą tada, kai būtų pagrįstų duomenų apie galimus pažeidimus, realią grėsmę biudžetui arba sąmoningą ir sistemingą trukdymą mokesčių administratoriui atlikti savo funkcijas. Kadangi tai būtų griežta priemonė, galutinį sprendimą priimtų ne pati VMI, o teismas, ketvirtadienį LRT radijui sakė viceministras.
Jeigu įmonė apsunkintų patikrinimą ar apskritai padarytų jį neįmanomą, nepateiktų reikalingos informacijos arba toliau pažeidinėtų teisės aktus, teismas per tris dienas turėtų nustatyti veiklos apribojimo mastą ir terminą. Veikla galėtų būti ribojama ne ilgiau kaip 180 dienų.
Viceministras tikina, kad ši priemonė nebūtų skirta sąžiningai veikiančiam verslui. Jo teigimu, ja būtų siekiama iš šešėlio ištraukti įmones, kurios slepia savo veiklą.
Tokiais siūlymais norima mažinti 13 proc. siekiantį PVM atotrūkį. Anot K. Kvaraciejaus, jį sumažinus bent vienu procentiniu punktu, kasmet būtų galima papildomai surinkti apie 70 mln. eurų.
Tačiau Darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Agnė Pimpytė teigė, kad laikini veiklos ribojimai galėtų paveikti ne vien tyčia mokesčių nemokančias įmones.
Jos vertinimu, pati tokia priemonė galėtų būti svarstoma, tačiau dabartinės siūlomos sąlygos tam nėra tinkamos. A. Pimpytė sakė, kad kriterijai, pagal kuriuos VMI galėtų kreiptis į teismą, yra pernelyg bendri ir nepakankamai aiškūs.
Kaip pavyzdį ji pateikė situaciją, kai įmonė pakeičia adresą, apie tai neinformuoja mokesčių administratoriaus, o išsiųstas laiškas grįžta atgal. Formaliu požiūriu tai galėtų būti vertinama kaip kliūtis atlikti kontrolės procedūrą, todėl įmonė pagal siūlomą projektą galėtų patekti tarp subjektų, dėl kurių VMI kreiptųsi į teismą.
A. Pimpytė pabrėžė, kad tokiu atveju į rizikos grupę galėtų patekti ir normaliai veikianti bei mokesčius mokanti įmonė, kuri laiku nepranešė apie pasikeitusį adresą.
Spalio pabaigoje parlamentas pradėjo svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio ir Mokesčių administravimo įstatymų pataisas. Jomis siūloma griežtinti atsakomybę už mokesčių vengimą, išplėsti nepatikimų mokesčių mokėtojų kriterijus ir įteisinti naujas poveikio priemones, įskaitant laikiną veiklos apribojimą.
Numatyta, kad įmonei nepašalinus priežasčių, dėl kurių jos veikla buvo apribota, VMI galėtų prašyti teismo pratęsti terminą dar 180 dienų. Jei pažeidimai nebūtų pašalinti ir per šį laikotarpį, VMI inicijuotų įmonės likvidavimą.
Siūlomais pakeitimais taip pat būtų išplėstas nepatikimo mokesčių mokėtojo apibrėžimas. Į jį būtų įtraukti mokesčių vengimo ir slėpimo atvejai, tarptautinių sankcijų pažeidimai bei pažeidimai, susiję su Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimu.
Finansų ministras Taurimas Valys yra teigęs, kad, VMI skaičiavimais, sugriežtinus tvarką valstybės biudžetas galėtų gauti beveik 200 mln. eurų papildomų pajamų.