Po triuškinamo Respublikonų partijos pralaimėjimo JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose prezidentui Donaldui Trumpui tenka spręsti sudėtingą klausimą – kaip elgtis su nepopuliariu ir jau aštuonis mėnesius trunkančiu karu su Iranu.
Kelias savaites D. Trumpas grasino po rinkimų atnaujinti plataus masto bombardavimus Irane, jeigu Teheranas nesutiks su prezidentui priimtinomis susitarimo sąlygomis.
Trečiadienį pirmą kartą komentuodamas demokratų pergalę, kurią iš dalies lėmė rinkėjų nepasitenkinimas karu, prezidentas iš esmės pritarė viceprezidentui J. D. Vance’ui. Šis viešai teigė, kad konfliktas respublikonams tapo katastrofa.
D. Trumpas pripažino, kad tai iš esmės tiesa, nes dėl karo šiek tiek pabrango benzinas. Vis dėlto, nepaisydamas didelės politinės konflikto kainos, jis ir toliau gynė sprendimą pradėti karą ir sakė, kad, atsukęs laiką atgal, pasielgtų taip pat.
JAV ir Izraelio smūgiai bei Irano atsakomieji veiksmai regione padarė dešimčių milijardų dolerių žalą. Karo padarinius pajuto ir šeimos visame pasaulyje – pabrango degalai, išaugo išlaidos beveik visuose sektoriuose.
Dabar prezidento sprendimai gali turėti didžiulių pasekmių Iranui, Artimiesiems Rytams ir pasaulio ekonomikai.
Konfliktas tapo sudėtingesnis
Nors naftos gabenimas per Hormuzo sąsiaurį vėl vyksta, tarptautinius tanklaivius lydi JAV karinio jūrų laivyno laivai. Tuo pat metu konfliktas išplito į Raudonąją jūrą, kur susiduria Irano remiami husių sukilėliai ir Saudo Arabijos vadovaujama koalicija.
Situacija šiame regione išlieka itin nestabili. Husiai puola Jemeno civilius gyventojus ir Saudo Arabijos infrastruktūrą, taip pat mėgina stiprinti ryšius su ginkluotomis grupuotėmis visame Somalio pusiasalio regione.
Husių išpuoliai prieš tarptautiniu mastu pripažintos Jemeno vyriausybės kontroliuojamas teritorijas dar labiau pagilino humanitarinę krizę.
Vienas aukšto rango Jemeno vyriausybės pareigūnas teigė, kad Irano ir jo remiamų grupuočių keliama grėsmė po JAV rinkimų „per naktį nepasikeitė“. Jis paragino Vašingtoną nesiimti skubotų sprendimų. Pareigūnas kalbėjo anonimiškai, nes neturėjo teisės viešai komentuoti šio klausimo.
Buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vyresnysis analitikas Brianas Haggerty, nagrinėjęs Artimųjų Rytų saugumo klausimus ir dabar dirbantis su Vašingtone įsikūrusiu analitiniu centru „Defense Priorities“, mano, kad D. Trumpas gali jaustis mažiau politiškai suvaržytas, nes žala jau padaryta. Tačiau, jo teigimu, strateginiai argumentai, kuriais būtų grindžiamas tolesnis smūgių Iranui stiprinimas, nuo praėjusios savaitės ar mėnesio nepasikeitė.
Ekspertai mato kelis Trumpo kelius
B. Haggerty teigimu, prezidentas gali nuspręsti nekeisti dabartinės strategijos. Tokiu atveju JAV kariuomenė ir toliau vykdytų vadinamuosius gynybinius smūgius bei jūrų blokadą, kuria siekiama apriboti Irano naftos tiekimą pasaulinei rinkai.
Kita galimybė – smūgis objektui Kirtiklio kalne centrinėje Irano dalyje, siejamam su šalies branduoline programa ir esančiam giliai po žeme. Taip mano Davidas Schenkeris, per pirmąją D. Trumpo kadenciją dirbęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėju Artimųjų Rytų reikalams. Prezidentas ne kartą yra užsiminęs apie galimą šio objekto ataką.
D. Schenkeris svarstė, kad po tokio smūgio D. Trumpas galėtų nutraukti karinius veiksmus ir pareikšti, jog Irano branduolinei programai jau padaryta pakankamai žalos. Vėliau jis galėtų mėginti sudaryti formalų susitarimą, kuriuo būtų atkurtas laisvas laivų judėjimas Hormuzo sąsiauriu, Iranui iš dalies sušvelnintos sankcijos, o derybos dėl branduolinės programos nukeltos į ateitį.
Dar vienas scenarijus – anksčiau D. Trumpo išsakytų grasinimų įgyvendinimas ir plataus masto smūgiai Irano infrastruktūrai.
D. Schenkeris pažymėjo, kad Iranas gali manyti, jog prezidentą susilpnino rinkimų rezultatai ir Kongresas, tačiau realybė gali būti priešinga. Jo vertinimu, konflikto eskalacija greičiausiai dar labiau padidintų naftos ir energijos kainas – būtent dėl šios problemos nemažai rinkėjų antradienį pasirinko demokratus.
Trečiadienį „Brent“ naftos kaina nukrito žemiau 95 JAV dolerių už barelį ir pasiekė žemiausią lygį per du mėnesius. Tai rodo, kad rinkos kol kas nesitiki plataus masto smūgių.
Regiono valstybės laukia Trumpo sprendimo
Iki JAV rinkimų Artimųjų Rytų pareigūnai atidžiai stebėjo kiekvieną D. Trumpo pareiškimą, bandydami išsiaiškinti, kokių veiksmų jis gali imtis toliau.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu per savaitgalį vykusį pokalbį telefonu ragino D. Trumpą atnaujinti smūgius Iranui. Tačiau su pokalbiu susipažinusio asmens teigimu, prezidentas neįsipareigojo pradėti naujų karinių veiksmų.
Trys Artimųjų Rytų valstybių vyriausybių pareigūnai trečiadienį sakė, kad D. Trumpas ir jo administracija, regis, signalizavo Iranui: po JAV rinkimų Teherano pozicijos derybose tik silpnės.
Pasak jų, neoficialiais diplomatiniais kanalais buvo perduota, kad po lapkričio 3-iosios D. Trumpas gali būti labiau linkęs atnaujinti smūgius, nes politiniu požiūriu nebeturėtų daug ko prarasti. Šie pareigūnai taip pat kalbėjo anonimiškai, nes neturėjo įgaliojimų viešai komentuoti situacijos.
Po triuškinamo pralaimėjimo rinkimuose išliko nuogąstavimų, kad prezidentas gali ryžtingiau imtis plataus masto arba naujų ribotų smūgių Iranui. Vis dėlto ketvirtas pareigūnas teigė, kad rinkimų rezultatai suteikė tarpininkams šiek tiek daugiau vilties rasti konflikto sprendimą.
J. D. Vance’as rinkimų pralaimėjimą su karu Irane siejo aiškiau nei pats prezidentas. Iš pradžių dėl nesėkmės D. Trumpas kaltino Respublikonų partijos kandidatus.
J. D. Vance’as, laikomas galimu kandidatu į prezidentus 2028 metais, Baltuosiuose rūmuose buvo vienas iš labiausiai abejojusių sprendimo pradėti karą pagrįstumu. Tačiau D. Trumpui priėmus šį sprendimą jis prezidentą palaikė.
Apklausa: karas turėjo įtakos, bet nebuvo pagrindinė rinkėjų problema
Keli netikėtai pergales iškovoję demokratų kandidatai pergalės kalbose akcentavo visuomenės nepasitenkinimą karu Irane.
Naujai išrinktas Ajovos senatorius Joshas Turekas pasakojo rinkimų kampanijos metu nuolat girdėjęs žmonių skundus, kad jiems sunku nusipirkti maisto, išlaikyti būstą, sumokėti už elektrą ir įsipilti degalų dėl karo poveikio.
Didelės apimties AP rinkėjų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 100 tūkst. JAV rinkėjų, parodė, kad maždaug šeši iš dešimties respondentų manė, jog Jungtinės Valstijos suklydo pradėdamos karinius veiksmus prieš Iraną.
Dauguma rinkėjų, nepatenkintų karu, savo apygardose balsavo už demokratų kandidatus į Atstovų Rūmus. Tačiau apklausa atskleidė, kad daugumai žmonių šis konfliktas nebuvo svarbiausias klausimas.
Tik maždaug trečdalis apklaustųjų teigė, kad karas turėjo lemiamą reikšmę jų pasirinkimui Kongreso rinkimuose. Maždaug pusė svarbiausiomis temomis įvardijo pragyvenimo išlaidas arba korupciją valdžios institucijose.
Beveik visi už demokratų kandidatus į Atstovų Rūmus balsavę rinkėjai sprendimą pradėti karą su Iranu laikė neteisingu. Tuo metu maždaug aštuoni iš dešimties respublikonų kandidatus parėmusių rinkėjų manė priešingai.
Apie šeši iš dešimties visos šalies rinkėjų teigė esantys labai susirūpinę benzino ir dyzelino kainomis. Maždaug du trečdaliai jų savo apygardose balsavo už demokratų kandidatus į Atstovų Rūmus.
Vis dėlto D. Trumpas pareiškė, kad dėl sprendimų, susijusių su Iranu, nieko nekeistų ir, kalbant apie šį karą, nebūtų elgęsis kitaip.
ELTA primena, kad lapkričio 3 d. JAV vyko kadencijos vidurio rinkimai. Juose buvo renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 Senato narių. Demokratų partija laimėjo daugumą abiejuose Kongreso rūmuose.