Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad pacientų pavėžėjimo paslaugų reguliavime esančios spragos gali sudaryti sąlygas neskaidriai rinktis paslaugų teikėjus, nevienodai jiems skirstyti užsakymus ir valstybės lėšomis dengti ekonomiškai nepagrįstas išlaidas.
Tokias rizikas tarnyba įžvelgė atlikusi teisės aktų, reglamentuojančių pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą, antikorupcinį vertinimą. STT teigimu, šiuo metu nepakankamai tikrinama, ar patirtos išlaidos yra pagrįstos.
Pasak tarnybos, nėra aiškiai apibrėžta, kaip turi būti parenkami pacientų pavėžėjimo paslaugų teikėjai. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) gali pasitelkti kitus subjektus ne tik vykdydama viešuosius pirkimus, bet ir sudarydama jungtinės veiklos sutartis. Vis dėlto nenustatyta, kada turėtų būti taikomas pastarasis būdas, kaip užtikrinti konkurencingą partnerių atranką ir kokiais kriterijais remiantis jiems skiriamos paslaugų apimtys bei nustatomas atlygis.
STT vertinimu, dėl to gali būti sudaromos palankesnės sąlygos konkretiems paslaugų teikėjams.
Vertinimo metu taip pat paaiškėjo, kad nėra objektyvios tvarkos, pagal kurią būtų paskirstomi konkretūs pacientų pavėžėjimo užsakymai. Neapibrėžta, kada paslaugą turi teikti pati GMPT, o kada – jos pasitelkti subjektai. Be to, nėra reikalavimo pirmenybę teikti arčiausiai paciento esančiam arba ekonomiškiausią paslaugą galinčiam suteikti pavėžėjui.
Todėl sprendimus priimantys asmenys gali savo nuožiūra nuspręsti, kuriam teikėjui atiteks valstybės finansuojamas užsakymas ir su juo susijusios pajamos.
STT taip pat atkreipė dėmesį į nepakankamą paslaugų kainų ir išlaidų kontrolę. Teisės aktuose neįtvirtinta, kas ir pagal kokius kriterijus turi įvertinti, ar pasirinktas tinkamiausias teikėjas, ar maršrutas buvo racionalus ir ar prašoma kompensuoti suma atitinka būtinąsias sąnaudas. Be to, nepakankamai aiškiai apibrėžtos Valstybinės ligonių kasos (VLK) ar kitos atsakingos institucijos pareigos tikrinti tokių išlaidų pagrįstumą ir veikti nustačius nepagrįstas išlaidas.
Už 1,1 km maršrutą – daugiau nei 259 eurai
STT nustatytų rizikų aktualumą iliustruoja Valstybės kontrolės audito duomenys. Vienu atveju pacientui Vilniuje reikėjo įveikti vos 1,1 km, tačiau automobilis atvyko iš Elektrėnų, nuvažiavo iš viso 72,1 km, o už paslaugą sumokėta daugiau nei 259 eurai.
Kitu atveju pacientą reikėjo nuvežti 109 km iš Palangos į Mažeikius. Pavežėjas taip pat atvyko iš Elektrėnų ir iš viso nuvažiavo net 670 km. Ši paslauga kainavo 1 355 eurus.
STT teigimu, kai nėra aiškių užsakymų paskirstymo, kainodaros ir finansinės kontrolės taisyklių, gali būti nepagrįstai didinamos kompensuojamos išlaidos, o neekonomiškų sprendimų pasekmės perkeliamos valstybei.
Tarnyba nurodo, kad korupcijos rizikų gali kilti ir dėl nepakankamai aiškiai reglamentuoto specializuotų pacientų pavėžėjimo paslaugų poreikio vertinimo.
Jeigu GMPT suabejoja, ar sveikatos priežiūros įstaigos užsakyta paslauga iš tiesų būtina, o susitarti nepavyksta, galutinį sprendimą priima pati paslaugą užsakiusi įstaiga. Taigi dėl paslaugos reikalingumo abejojantis subjektas pats sprendžia, ar ji turi būti suteikta, o nepriklausomas patikrinimas prieš apmokėjimą nėra privalomas. STT vertinimu, tai sudaro prielaidas nepagrįstai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas.
STT siūlo panaikinti nustatytas reguliavimo spragas: užtikrinti konkurencingą teikėjų atranką, įtvirtinti objektyvius užsakymų skirstymo kriterijus, nustatyti paslaugų kainodaros taisykles ir sustiprinti išankstinę bei paskesnę finansinę kontrolę. Taip pat siūloma sukurti nepagrįstai panaudotų lėšų grąžinimo mechanizmą ir numatyti nepriklausomą ginčytinų paslaugų užsakymų pagrįstumo vertinimą.
Antikorupcinio vertinimo išvadą STT pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai. Ministerija apie tai, kaip atsižvelgė arba planuoja atsižvelgti į pateiktas pastabas, turi informuoti per du mėnesius nuo išvados gavimo.