Didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, išaugo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 114 eurų už megavatvalandę (MWh). Tai ketvirtadienį paskelbė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas nurodė, kad elektros kainų kilimą Baltijos šalyse daugiausia skatino brangusios gamtinės dujos Europoje, sumažėjusi saulės elektrinių gamyba ir aukštesnės kainos kaimyninėse rinkose.
Gamtinių dujų kaina Europoje spalio pradžioje buvo apie 75 eurus už MWh, o mėnesio pabaigoje viršijo 100 eurų už MWh. Nors paskutinėmis spalio dienomis ji šiek tiek sumažėjo, dujų kainų poveikis ir toliau didino elektros kainas visame regione.
Latvijoje vidutinė didmeninės elektros kaina spalį sudarė 113 eurų už MWh, Estijoje – 82 eurus už MWh. Lenkijoje ir Vokietijoje ji siekė po 169 eurus už MWh.
Preliminariais duomenimis, Lietuvos elektros energijos poreikis spalį buvo kiek mažesnis nei 1,2 tūkst. gigavatvalandžių (GWh). Per mėnesį jis padidėjo 5 proc.
Šalies elektrinės spalį pagamino 880 GWh elektros – 6 proc. mažiau nei rugsėjį. Vietinė gamyba patenkino 74 proc. Lietuvos elektros poreikio.
Didžiausią dalį elektros pagamino vėjo elektrinės: jų generacija sudarė 535 GWh, arba 61 proc. visos šalies gamybos. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, vėjo elektrinių gamyba padidėjo 5 proc.
Saulės elektrinių gamyba per mėnesį sumažėjo 41 proc. – nuo 237 iki 140 GWh. Spalį jos pagamino 16 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Mažėjant vietinei gamybai, elektros importas išaugo 41 proc. – nuo 353 iki 497 GWh. Daugiausia elektros Lietuva įsivežė iš Švedijos – 56 proc., dar 41 proc. sudarė importas iš Latvijos, o likusi dalis buvo gauta iš Lenkijos.
Elektros eksportas spalį, priešingai, sumažėjo 5 proc. ir siekė 197 GWh.