Seimo pirmininkas Juozas Olekas ragina ieškoti bendro sutarimo dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ateities bei kviečia apie ją diskutuoti pagarbiai.
Jo teigimu, dialogas galėtų padėti tinkamai pagerbti šioje vietoje palaidotus žmones, įamžinti Lietuvos žydų istoriją ir Sąjūdžio palikimą bei vėl atverti rūmus visuomenei.
J. Olekas pabrėžė, kad tik atkūrus nepriklausomybę atsirado galimybė laisvai kalbėti apie iki tol nutylėtą teritorijos, kurioje pastatyti rūmai, istoriją. Skaudžios šalies gyventojų patirtys, anot jo, įpareigoja žmones vieniems kitų klausytis jautriai, o vietos ateitį kurti gerbiant skirtingoms grupėms svarbius dalykus.
Seimo pirmininkas taip pat sakė, kad šiai vietai būtina sugrąžinti jos istoriją, pagarbą ir rimtį. Jis priminė, kad 2028 metais bus minimas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 40-metis. J. Oleko teigimu, reikės deramai įprasminti čia nuskambėjusį Lietuvos laisvės balsą ir pagerbti žmones, telkusius tautą nepriklausomybei bei vėliau ją gynusius.
Šias mintis Seimo pirmininkas išsakė Seime atidarydamas parodą „Rūmai tarp atminties ir ateities“.
J. Olekas teigė norintis, kad atnaujinti rūmai vėl taptų visos Lietuvos atminties ir susitikimų vieta, kur būtų galima tartis, keistis idėjomis, imtis bendrų darbų, telkti žmones ir suteikti erdvę jų balsui.
Koncertų ir sporto rūmai Vilniuje, ant Neries kranto, buvo pastatyti 1971 metais buvusių senųjų žydų kapinių teritorijoje. Šios kapinės veikė nuo XVI amžiaus, o judaizmo dogmos griežtai riboja žydų kapų judinimą.
Gegužę Seimas pradėjo svarstyti nutarimo projektą, kuriuo Vyriausybei siūloma Vilniaus koncertų ir sporto rūmus pritaikyti kongresų centrui. Kartu numatoma įamžinti šioje teritorijoje buvusias senąsias žydų kapines ir Sąjūdžio veiklą.
Tokiam kongresų centro projektui priešinasi dalis žydų bendruomenės. Ji norėtų, kad rūmai būtų pertvarkyti į Lietuvos žydų istorijos memorialą.
Chabado Lubavičo žydų organizacijos atstovas Lietuvoje rabinas Šolomas Krinskis anksčiau teigė, kad memorialas šioje vietoje būtų nepriimtinas, nes kapinės esą vis dar egzistuoja. Jis ragino teritoriją tiesiog palikti ir aptverti siena.
Y. Kaplounas yra sakęs, kad savo poziciją išdėstė ir premjerui Mindaugui Sinkevičiui. Pats ministras pirmininkas yra teigęs, kad pastatas galėtų tapti vieta, kurioje būtų derinama žydų ir lietuvių atmintis.
Anksčiau patvirtintame projekte numatyta, kad rekonstruotuose rūmuose būtų konferencijų erdvės, biblioteka, kultūros ir informacijos centras, Atgimimo bei Sąjūdžio ekspozicijos, taip pat žydų istorijai skirta memorialinė ir edukacinė erdvė.