Seimas po pirmojo balsavimo pradėjo svarstyti Darbo kodekso pakeitimus, kuriais dirbantiems seneliams būtų suteiktos apmokamos šeimos pagalbos dienos anūkams prižiūrėti.
Iki keturių dienų per metus
Parlamentui galutinai pritarus siūlymui, darbuotojai, auginantys anūkus iki 14 metų arba anūkus su negalia iki 18 metų, galėtų pasinaudoti keturiomis apmokamomis šeimos pagalbos dienomis per kalendorinius metus. Jos būtų skirtos trumpalaikei anūkų priežiūrai.
T. Martinaitis teigė, kad tokia priemonė padėtų jaunoms šeimoms, kurioms sudėtinga suderinti darbą ir vaikų priežiūrą. Jo aiškinimu, vaikui susirgus, laikinai užsidarius ugdymo įstaigai ar netikėtai prireikus priežiūros, svarbu turėti artimą ir patikimą žmogų šalia.
Parlamentaro vertinimu, šiandien dirbantiems seneliams ne visuomet lengva rasti laiko padėti vaikams ir anūkams. Jis taip pat mano, kad įteisinus anūkadienius dirbantys seneliai rečiau rinktųsi išankstinę pensiją vien tam, kad galėtų prisidėti prie anūkų auginimo, ir ilgiau liktų darbo rinkoje.
Opozicijos atstovai šių argumentų nepalaikė. Konservatorius Mindaugas Lingė siūlomą tvarką pavadino „ekonominiu reketu“, nes už laisvas dienas turėtų mokėti darbdaviai. Politikas klausė, kur baigiasi populizmas, kai papildoma našta perkeliama į kitų uždirbamas lėšas.
Projektą kritikavo ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotoja Edita Rudelienė. Jos teigimu, siūlomas reguliavimas finansinę atsakomybę iš esmės užkrautų vien darbdaviams.
Kokiomis sąlygomis būtų suteikiamos dienos
Šeimos pagalbos dienomis dirbantys seneliai galėtų pasinaudoti tada, kai anūkas susirgtų, laikinai būtų sustabdyta ugdymo įstaigos veikla ar atsirastų kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių reikėtų trumpalaikės priežiūros. Dienų skaičius nebūtų siejamas su darbuotojo anūkų skaičiumi.
Pasinaudojimas šia garantija nesutrumpintų kasmetinių atostogų kaupimo laikotarpio. Nepanaudotos šeimos pagalbos dienos nebūtų perkeliamos į kitus kalendorinius metus ir nebūtų kompensuojamos pinigais, taip pat pasibaigus darbo santykiams.
Kolektyvinėse ar darbo sutartyse, taip pat darbdavio norminiuose teisės aktuose galėtų būti numatytas didesnis šeimos pagalbos dienų skaičius ir darbuotojams palankesnės jų suteikimo sąlygos.
Pagal projektą šeimos pagalbos dieną darbuotojas būtų atleidžiamas nuo pareigos dirbti, tačiau jam būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis. Ši garantija galiotų ir ne visą darbo laiką dirbantiems žmonėms.
Prašymą dėl tokios dienos darbuotojas turėtų pateikti raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, nebent darbdavys sutiktų su trumpesniu terminu. Jei poreikis būtų netikėtas, apie jį reikėtų pranešti nedelsiant.
Prašyme reikėtų nurodyti pageidaujamą kalendorinę dieną, anūko amžių, aplinkybes, dėl kurių būtina priežiūra, ir patvirtinti giminystės ryšį. Prašant laisvos dienos anūkui su negalia nuo 14 iki 18 metų prižiūrėti, papildomai reikėtų patvirtinti negalios faktą.
Siūloma, kad Darbo kodekso pakeitimai įsigaliotų 2027 m. lapkričio 1 d.