Vilniaus arkikatedros požemiuose pradėta ieškoti galimai paslėptų Vytauto Didžiojo palaikų, tačiau pirmieji rezultatai jų buvimo nepatvirtino. Archeologai pragręžė daugiau nei šimtmetį užmūrytą sieną ir aptiko didelių akmenų sankaupą. Restauratorius Saulius Poderis mano, kad tyrimai buvo nutraukti per anksti.
Mokslininkai siekia išsiaiškinti vieną didžiausių Lietuvos istorijos paslapčių – kur galėjo būti perlaidoti Vytauto Didžiojo palaikai. Prie Vilniaus arkikatedros buvo atverta duobė, o tyrimų vieta aptverta ir saugoma, todėl į ją neįleidžiami nei smalsuoliai, nei žurnalistai. Archeologai sienoje išgręžė angą ir į ją nuleido 3D skenerį.
Pagal S. Poderio iškeltą versiją, palaikai gali būti paslėpti būtent šioje vietoje. Tyrimuose dalyvauja ir mikrobiologai – jie analizuos per daugiau kaip šimtmetį ertmėje susiformavusius mikroorganizmus.
Gyvybės mokslų centro mikrobiologė Eglė Lastauskienė nurodė, kad specialistai sekvenuodami mikroorganizmų DNR bandys įvertinti, kas galėjo susidaryti nuo aplinkos izoliuotoje vietoje. Tam įtakos galėjo turėti ir daugybė katedros potvynių, į ertmę galėjusių sunešti įvairių mikroorganizmų. Šių tyrimų rezultatų laukiama maždaug mėnesį.
Pirmasis tyrimas palaikų neparodė
Archeologai jau baigė pirmąjį tyrimo etapą ir teigia, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vadovo palaikų nerado. Užtat užmūrytoje ertmėje aptikta didelių riedulių krūva.
Archeologas Rytis Jonaitis sakė, kad kaulų šioje vietoje nematyti. Jo teigimu, akmenys galėtų būti susiję su restauratoriaus nurodyta vieta, tačiau kol kas nėra duomenų teigti, kad po jais kas nors paslėpta.
Archeologas Saulius Sarcevičius taip pat svarstė, kad akmenys galėjo būti sukrauti prie galinės sienos, jei buvo atidarytas mauzoliejaus šonas iš Kazimiero pusės. Vis dėlto jis mano, kad akmenys nebuvo specialiai panaudoti palaikams paslėpti.
Dar liepą Vyriausybė pritarė išsamių Vilniaus arkikatedros tyrimų planams. Hipotezei patikrinti skirta 33 tūkstančiai eurų, o Vytauto Didžiojo palaikų paieška vyksta jau dabar.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad tokie darbai negali būti atliekami skubotai ar brutaliai ardant sienas. Pasak jo, tyrimai turi būti profesionalūs ir kvalifikuoti, todėl pasitikima specialistais.
Restauratorius ragina akmenis iškelti
Apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų perlaidojimo vietą dar pavasarį prabilęs S. Poderis mano, kad tyrėjai darbą baigė per anksti. Nors ertmėje rasta didelių akmenų sankaupa, archeologai jos neišardė ir akmenų nepatraukė.
Restauratoriaus nuomone, akmenis reikėtų iškelti, ertmę visiškai išvalyti, išsamiai apžiūrėti, užfiksuoti ir tik tada ją užkasti. Jis taip pat ragina patikrinti kitas arkikatedros požemių vietas. S. Poderio teigimu, po valdovų mauzoliejaus grindimis gali būti neištirta niša.
Baigę šį tyrimų etapą, archeologai požeminę angą užsandarino. Dabar jie analizuos 3D skeneriu ir kamera užfiksuotą medžiagą. Prie Vytauto Didžiojo palaikų paieškos specialistai tikisi grįžti kitąmet, tačiau tai priklausys nuo to, ar bus gautas finansavimas platesniems arkikatedros tyrimams.