Lietuvos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai neskuba virtinės melagingų pranešimų apie sprogmenis Europos lėktuvuose ir kibernetinių incidentų prieš prekybos centrų šaldymo sistemas vadinti koordinuota ataka. Jie ragina pirmiausia sulaukti žvalgybos institucijų išvadų.
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad prieš priskiriant atsakomybę konkrečiai valstybei būtina turėti aiškių duomenų apie išpuolių šaltinį, organizatorius ir vykdytojus. Tik gavus tokią informaciją, anot jo, būtų galima spręsti dėl tolesnių veiksmų.
Vilniuje viešinti Vengrijos ministrė Anita Orban pabrėžė, kad šalių tarnybos turi būti pasirengusios ir glaudžiai bendradarbiauti. Jos teigimu, kaltę galima priskirti tik visiškai įsitikinus, kas yra kenkėjiškos veiklos iniciatorius.
Ketvirtadienį pranešimai apie galimus sprogmenis sutrikdė keliolika skrydžių Europoje. Kai kuriuos lėktuvus lydėjo naikintuvai, o mažiausiai du reisai buvo nukreipti į kitus oro uostus.
Europos Sąjunga nurodė, kad kol kas nėra aišku, ar visi šie grasinimai susiję tarpusavyje. Bendrija teigė, kad situaciją atidžiai stebi kartu su nacionalinėmis institucijomis.
Šią savaitę tai buvo jau trečia diena, kai grasinimai dėl bombų trikdė oro eismą Europoje. Antradienį panašūs pranešimai paveikė maždaug dešimt skrydžių.
K. Budrys išreiškė įsitikinimą, kad tarnybos netrukus pateiks vertinimus. Tuomet, pasak jo, bus galima spręsti, ar incidentai yra platesnės kampanijos, kuria siekiama kelti įtampą ir terorizuoti dalį visuomenės, dalis. Jei tai pasitvirtintų, valstybės turėtų veikti kolektyviai.
Be to, šią savaitę prekybos centrai Belgijoje, Estijoje, Suomijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Švedijoje pranešė apie šaldymo sistemų sutrikimus. Praėjusį mėnesį didelio masto kibernetinį išpuolį patyrė Prancūzija.
Atsakomybę už šias atakas prisiėmė prorusiškos programišių grupuotės, tačiau Kremlius įtarimus dėl Maskvos vaidmens atmetė kaip absurdiškus.
Vakarų valstybės Rusiją kaltina nuolatiniais kibernetiniais išpuoliais. Tokia veikla, jų vertinimu, suintensyvėjo po to, kai Maskva 2022 metais pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą.
A. Orban teigė, kad pastarieji incidentai rodo būtinybę didinti Europos šalių saugumui skiriamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
Ministrės teigimu, grėsmės dabar kyla iš įvairesnių šaltinių ir krypčių nei anksčiau, todėl visuomenes būtina saugoti tiek fiziškai, tiek skaitmeninėje erdvėje.