Degalų kainoms Lietuvoje pasiekus beveik 2,30 euro už litrą, Vyriausybė pradėjo svarstyti energetikos įmonių viršpelnių apmokestinimą. Tačiau tokie planai sukėlė nerimą ne tik „Orlen“, bet ir elektros gamintojams.
Vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekia beveik 2,30 Eur už litrą, o benzino – apie 1,90 Eur. Lenkijoje abiejų rūšių degalai kainuoja beveik puse euro už litrą mažiau.
Vairuotojams kritikuojant dideles degalų kainas, premjeras Mindaugas Sinkevičius pavedė Energetikos, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms įvertinti „Orlen“ bei kitų energetikos bendrovių galimų viršpelnio dydį. Ministerijos taip pat turi parengti siūlymus, kaip tokį pelną būtų galima apmokestinti.
Premjeras teigia, kad sprendimai dėl energetikos įmonių viršpelnio turėtų būti grindžiami naujausiais duomenimis ir konkrečiais skaičiavimais. Pasak jo, būtina įvertinti, kurios priemonės Lietuvoje būtų veiksmingos ir kokią naudą jos suteiktų gyventojams.
Į Vyriausybės planus reaguodama „Orlen“ vadovybė pagrasino sustabdyti maždaug pusės milijardo eurų investicijas į Mažeikių gamyklos modernizavimą. Bendrovė teigia, kad be šių investicijų gamyklą ilgainiui tektų uždaryti. Vis dėlto Vyriausybės atstovai tvirtina iš Lenkijos kol kas negavę oficialių signalų apie galimą anksčiau priimtų sprendimų keitimą.
Energetikos ministras Lukas Savickas sakė negavęs jokios papildomos viešai neskelbtos informacijos ar oficialių indikacijų, kad būtų ketinama koreguoti anksčiau pasirašytus susitarimus. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas taip pat teigė, kad tokių signalų neturi, tačiau kolegos situaciją aiškinsis.
Įspėja dėl santykių su Lenkija
Finansų ministras Taurimas Valys perspėjo, kad viršpelnio mokestis „Orlen Lietuvai“ galėtų pakenkti Lietuvos ir Lenkijos santykiams.
Jo teigimu, „Orlen“ nėra atsitiktinis investuotojas – tai valstybinės kilmės, strateginės reikšmės bendrovė. Ministro vertinimu, jos pasitraukimas nebūtų nereikšmingas įvykis, ypač atsižvelgiant į Lenkijos svarbą ir geopolitines grėsmes. Jis taip pat perspėjo, kad bet kokie skaldantys ar kiršinantys veiksmai gali būti naudingi ne tai pusei, kuriai jų reikėtų.
Galimybę apmokestinti ne tik „Orlen“, bet ir kitų energetikos bendrovių viršpelnius neramiai vertina elektros gamintojai. „Elektrum Lietuva“ atstovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad jų pelnas stipriai ribojamas, nors didelę dalį rinkoje vykstančių procesų lemia ne pačios įmonės.
Degalinių atstovai valdantiesiems, ieškantiems būdų sumažinti vairuotojams tenkančią pabrangusių degalų naštą, siūlo vadovautis Lenkijos pavyzdžiu ir tiesiog mažinti mokesčius.
Inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos vadovė Kristina Čeredničenkaitė ragina derinti Lietuvoje taikomą akcizo dydį prie kaimyninių šalių. Anot jos, naftos kainai kylant dideli mokesčiai gali sukelti didelių problemų.
Ginčijasi dėl bilietų kainų
Seime tuo metu svarstoma, kada ir kokiam laikotarpiui perpus sumažinti ne tik traukinių, bet ir tarpmiestinių autobusų bilietų kainas. Autobusų vežėjai teigia esantys diskriminuojami, nes keleiviams kol kas netaikomos tokios nuolaidos, todėl dalis žmonių iš autobusų persėda į traukinius.
Keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis teigia, kad didžioji dalis naujų traukinių keleivių anksčiau keliavo autobusais. Jo vertinimu, su traukinių maršrutais besidubliuojančiose kryptyse toks persėdimas siekia maždaug 20 procentų.
Susisiekimo ministras, siekdamas skatinti keliones geležinkeliais, žada jau kitais metais pradėti naujų stočių statybas prie geležinkelio Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priemiesčiuose.