Prieš dešimtmetį nuosavą būstą Lietuvoje buvo galima įsigyti gerokai pigiau nei dabar. Vis dėlto kainos ir toliau kyla, o pagal jų augimo tempą Lietuva išsiskiria tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių.
„Eurostat“ duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį būstas Lietuvoje kainavo 14,3 proc. daugiau nei tuo pačiu metu prieš metus. Tai trečias didžiausias metinis augimas ES. Lietuvą aplenkė Portugalija, kur būstas pabrango 16,5 proc., ir Bulgarija, kur kainos padidėjo 15,5 proc. Visoje ES būstas vidutiniškai brango 4,7 proc.
Dar ryškesnis pokytis matyti palyginus dabartines kainas su buvusiomis prieš dešimtmetį. „Eurostat“ būsto kainų indeksas rodo, kad 2025 m. Lietuvoje būstas buvo 158 proc. brangesnis nei 2015 m.
Butai didžiuosiuose miestuose pabrango kelis kartus
„Inreal“ vertinimo vadovė Alina Baranauskienė teigia, kad per pastaruosius dešimt metų penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose butų kainos išaugo maždaug 2,5 karto.
2015 m. Vilniuje už 50 tūkst. eurų buvo įmanoma įsigyti tvarkingą dviejų kambarių senos statybos butą Fabijoniškėse ar panašiame rajone. Šiandien tokio būsto kaina, pasak A. Baranauskienės, siektų maždaug 120–130 tūkst. eurų.
Tiksli suma priklauso nuo buto būklės, vietos, namo renovacijos ir kitų aplinkybių.
Didžiausias procentinis augimas fiksuotas ne sostinėje. Panevėžyje butai per dešimtmetį pabrango apie 2,7 karto, Šiauliuose – 2,6 karto, Vilniuje ir Kaune – maždaug 2,5 karto, o Klaipėdoje – 2,2 karto.
Tačiau didesnis augimas procentais nebūtinai reiškia didesnį pabrangimą eurais. A. Baranauskienė aiškina, kad prieš dešimt metų Panevėžyje ir Šiauliuose būstas kainavo gerokai mažiau nei Vilniuje ar Kaune, todėl net ir mažesnis kainos pokytis eurais procentine išraiška atrodo didesnis. Mažesniuose miestuose taip pat buvo vystoma mažiau naujų būsto projektų, todėl pirkėjai turėjo mažesnį pasirinkimą.
Brango ne tik pats būstas, bet ir jo statyba
„Yit Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas nurodo, kad per dešimtmetį reikšmingai padidėjo būsto statybos kaštai.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo 2017 m. birželio iki 2025 m. birželio bendras statybos sąnaudų kainų lygis pakilo apie 51 proc. Darbo užmokesčio ir pridėtinių išlaidų rodiklis per tą laiką išaugo apie 99 proc., statybinių medžiagų ir gaminių – 32 proc., o mašinų ir mechanizmų darbo – 36 proc.
Vis dėlto vien statybos sąnaudos būsto kainų augimo nepaaiškina. K. Vanagas pabrėžia, kad pardavimo kaina ir statybos savikaina nėra tas pats. Galutinę kainą taip pat lemia sklypo įsigijimas, finansavimas, infrastruktūros įrengimas, vieta, būsto kokybė ir pasiūlos bei paklausos santykis.
Per dešimtmetį keitėsi ir patys būstai: daugiau dėmesio skiriama energiniam efektyvumui, architektūrai bei inžineriniams sprendimams.
Kaune vystomame bendrovės projekte 2015 m. vidutinio dviejų kambarių buto kvadratinis metras kainavo apie 1 480 eurų. 2026 m. jo kaina siekė apie 3 980 eurų. Tai reiškia, kad kvadratinis metras pabrango beveik 169 proc., o vidutinio buto kaina išaugo nuo maždaug 63,5 tūkst. iki 190 tūkst. eurų.
Artimiausiais metais reikšmingo statybos savikainos kritimo nesitikima. K. Vanago vertinimu, konkurencija ir stabilios medžiagų kainos gali pristabdyti savikainos augimą, tačiau brangstanti darbo jėga jį didina.
Ar parduodami būstai iš tiesų verti prašomos sumos?
A. Baranauskienė, remdamasi jos nurodytais Lietuvos banko skaičiavimais, teigia, kad būsto kainos Lietuvoje yra maždaug 8 proc. pervertintos. Tačiau tai nereiškia, jog kiekvienas rinkoje siūlomas butas parduodamas brangiau nei jo tikroji vertė.
Specialistė aiškina, kad vien kaimyno skelbime nurodyta 150 tūkst. eurų kaina neįrodo, jog panašus būstas tiek ir vertas. Prašoma suma dar nereiškia, kad už ją būstas bus parduotas.
Nekilnojamojo turto vertintojai pirmiausia analizuoja realiai įvykusius sandorius, o ne skelbimuose nurodytas kainas. Dėl to pardavėjo lūkestis ir vertintojo nustatyta būsto vertė gali nesutapti.
Mažesnis plotas ir kitos taupymo galimybės
Augančios kainos pirkėjus skatina atidžiau vertinti būsto plotą, pastebi Architektų gildijos architektas ir projektų vadovas Rokas Mazuronis.
Projektuojant būstus vis daugiau dėmesio skiriama kiekvieno kvadratinio metro panaudojimui. Atsisakoma ilgų koridorių, o virtuvė, valgomasis ir svetainė dažniau sujungiami į vieną erdvę.
Individualių namų statytojai taip pat ieško, kaip sumažinti išlaidas. Pasak R. Mazuronio, atsisakoma atskiro darbo kambario, papildomo sanitarinio mazgo ar didesnių pagalbinių patalpų. Kai kur garažą pakeičia automobilių stoginė arba atvira stovėjimo vieta.
Vieni pirkėjai renkasi mažesnį būstą arčiau miesto centro, kiti ieško didesnio ploto toliau nuo jo. Alternatyva gali būti ir sublokuotas namas, arba kotedžas: jis gali suteikti daugiau erdvės nei butas, tačiau kainuoti mažiau nei panašioje vietoje esantis atskiras individualus namas.
Vis dėlto architektas pabrėžia, kad taupant svarbu nepamiršti gyvenimo kokybės. Gerai suplanuotas mažesnis būstas gali būti patogus, tačiau pernelyg didelis ploto mažinimas neturėtų tapti vieninteliu atsaku į kylančias kainas.