Šešeri pradinio ugdymo metai, atnaujintas mokytojų karjeros modelis ir didesnės mokyklų vadovų galios – tokie pasiūlymai pateikti organizacijos „Švietimas Nr.1“ parengtame švietimo kelrodyje. Jis siūlomas kaip pagrindas nacionaliniam susitarimui, o dokumentą jau palaiko daugiau nei 40 organizacijų.
Apie kelrodžio idėjas TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjosi „Švietimas Nr.1“ valdybos pirmininkas Rytis Laurinavičius.
Trys pagrindinės švietimo sistemos kryptys
Pasak R. Laurinavičiaus, švietimo kelrodis iš kitų Lietuvoje anksčiau rengtų strategijų išsiskiria tuo, kad jo rengime dalyvavo ekspertai, mokytojai, mokyklų vadovai ir universitetų profesoriai. Kartu su ISM universitetu buvo organizuojamos diskusijos ir sesijos, kurių metu siekta išskirti dešimt svarbiausių pokyčių, galinčių bendrojo ugdymo sistemą nuo 1 iki 12 klasės paversti viena geriausių Europoje.
Kelrodį, anot jo, pirmiausia grindžia trys sritys: ugdymo turinys ir vertinimas, švietimo vadyba bei mokytojai.
Siūloma mažinti mokiniams perteikiamų temų skaičių, tačiau daugiau dėmesio skirti jų supratimui ir mokymuisi kartu su mokytoju. Taip pat būtų siekiama vienodesnio vertinimo visoje Lietuvoje, kad tas pats pažymys reikštų panašų pasiekimų lygį nepriklausomai nuo mokyklos. Be to, turėtų būti nuolat stebima individuali mokinio pažanga.
R. Laurinavičius atkreipė dėmesį, kad šiandien jaunuoliai su reikšmingu, jų ateitį lemiančiu vertinimu dažnai pirmą kartą susiduria tik 12 klasėje. Jo teigimu, pažangiose švietimo sistemose mokinių žinios reguliariai tikrinamos nacionaliniu mastu, todėl jie gali geriau suprasti, kaip sekasi, pavyzdžiui, matematikos srityje, ir įvertinti, kiek rezultatams įtakos turi miestas, kuriame gyvena ir mokosi.
Antroji problema – vadyba mokyklose, savivaldybėse ir Švietimo ministerijoje. Pasak pašnekovo, retai vertinama, kaip jaučiasi mokyklos kolektyvas. Jis teigė, kad apie 30 proc. mokytojų patiria kolegų patyčias, todėl mokytojui, kuris pats jaučiasi blogai, sunku klasėje dirbti kantriai, atsakingai ir suteikti mokiniams visas žinias.
Trečioji kertinė sritis – mokytojai: jų rengimas ir įvedimas į profesiją. R. Laurinavičius sakė, kad maždaug pusė pedagogikos studijas baigusių žmonių taip ir nepradeda dirbti mokykloje, o dar pusė pradėjusiųjų šį darbą palieka po dvejų metų.
Siūloma daugiau praktikos ir mentorių
Norint išlaikyti mokytojus mokyklose, kelrodyje siūloma dar studijų pradžioje – nuo pirmo arba antro kurso – gerokai padidinti praktikos dalį. Praktika turėtų vykti tinkamai pasirengusiose mokyklose.
Šiuo metu praktiniam darbui skiriama maždaug viena aštuntoji universitete praleidžiamo laiko. Siūloma, kad praktika sudarytų bent pusę studijų laiko, o baigęs studijas žmogus į mokyklą ateitų jau pasirengęs mokytojauti. Taip pat naują kolektyvą papildžiusiam darbuotojui būtų skiriamas mentorius, padedantis įsilieti į mokyklos bendruomenę.
Kodėl kalbama apie šešerius pradinio ugdymo metus?
Vienas iš kelrodžio siūlymų – pradinį ugdymą pailginti iki šešerių metų. Jei vaikai į mokyklą pradėtų eiti septynerių, pradinę mokyklą jie baigtų sulaukę 13-os.
R. Laurinavičius teigė, kad kai kurios Lietuvos mokyklos jau išbando šešerių metų pradinio ugdymo elementus. Šio modelio poveikį Lietuvos vaikams kartu su mokyklomis vertins Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetai.
Tokio pokyčio poreikį, pasak jo, rodo mokinių pasiekimų skirtumas skirtingais amžiaus tarpsniais. Pagal tarptautinį tyrimą Lietuvos keturmečiai yra pirmi Europoje pagal metinį raštingumą, tačiau Lietuvos penkiolikmečiai, dažniausiai jau aštuntokai, pasiekimų reitinguose gerokai nukritę. Didžiausias kritimas, jo teigimu, fiksuojamas 5–6 klasėse.
Kelrodžio rengėjai mano, kad tuo metu vaikai dar nėra pasirengę savarankiškam gyvenimui, į kurį jie esą pernelyg greitai pastumiami. Todėl siūloma ilgiau išlaikyti pradinio ugdymo principus ir mokiniams suteikti daugiau laiko pereiti į kitą mokymosi etapą.
Mažiau temų, daugiau gilaus supratimo
Dar vienas siūlymas – ugdymo turinyje atsisakyti perteklinio temų skaičiaus ir daugiau dėmesio skirti jų analizei. Kelrodyje taip pat siūloma ugdymo turinį glaudžiau susieti su egzaminais.
R. Laurinavičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu ugdymo turinį ir jo vertinimą nustato skirtingi žmonės ar institucijos. Dėl to, jo vertinimu, vėliau tenka skubiai koreguoti reikalavimus, pavyzdžiui, pridėti ar atimti 10 balų.
Kelrodžio rengėjai siūlo įkurti nuolatinę specialistų komandą, kuri prižiūrėtų, atnaujintų ir rengtų ugdymo turinį. Šiuo metu šį darbą atlieka Nacionalinė švietimo agentūra, tačiau, pasak R. Laurinavičiaus, tokia svarbi užduotis dažnai patikima per konkursus atrinktiems, visuomenei mažai žinomiems žmonėms.
Mažesnio temų skaičiaus poreikį jis grindė kitų šalių patirtimi. Estijoje, Suomijoje ir Danijoje vienas literatūros kūrinys gali būti analizuojamas ilgą laiką, kad mokiniai jį iš tiesų suprastų. Lietuvoje, priešingai, pamokose dažnai skubama nuo vienos temos prie kitos. Mokytojai neretai nespėja užbaigti pradėtos temos, o pamoką praleidusiam vaikui vėliau ją pasivyti tampa beveik neįmanoma.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.