Kamuolinių gauja, skirtingais vertinimais, vienijo nuo 200 iki 400 žmonių ir buvo paskutinė tokio masto nusikalstama grupuotė, kurią Lietuvos kriminalistams pavyko išaiškinti. Ilgą laiką pogrindyje veikę jos lyderiai galiausiai tapo mažiau atsargūs – nebeslėpė prabangaus gyvenimo būdo ir ėmė važinėti itin brangiais automobiliais.
Daug nusikaltimų grupuotė vykdė užsienyje, todėl jos nariai tikėjosi, kad Lietuvoje teisėsauga jų nepasieks. Vis dėlto toks nebaudžiamumo jausmas tapo klaida, leidusia kriminalistams išardyti Kaune susibūrusią galingą struktūrą.
Rašytojas Dailius Dargis, domėjęsis viena paslaptingiausių ir žiauriausių Kauno nusikalstamų grupuočių, naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie Kamuolinių veiklą, lyderius ir viduje galiojusias taisykles.
Anot D. Dargio, Kamuoliniai jį sudomino dėl savo išskirtinio uždarumo. Skirtingai nei Daktarai, Tulpiniai ar Princai, kurie nevengdavo demonstruoti galios, Kamuolinių nariai stengėsi likti mažiau matomi ir veikė uždarame rate.
Rašytojas teigė, kad gyvendamas Kaune apie šią grupuotę girdėdavo, tačiau su jos nariais susijusios bylos viešumoje pasirodydavo retai. Būtent paslaptingumas, jo teigimu, paskatino išsamiau papasakoti apie Kamuolinius.
Apie gaują visuomenė išgirdo po šaudynių
Pirmosios rimtesnės žinios apie Kamuolinius visuomenę pasiekė 2009 metais. Tuomet sodų bendrijoje buvo apšaudytas prabangus „Audi 8“, kuriuo važiavo Agurkinių gaujos narys Tadas Petrošius ir Rainoldas Mockus.
Šis išpuolis buvo tiesioginis Agurkinių ir Kamuolinių konfliktų dėl įtakos Kaune padarinys. Abu automobilyje buvę žmonės buvo sunkiai sužeisti, tačiau išgyveno.
Po šaudynių imta kalbėti apie Giedrių Janonį-Kamuolį. Šis incidentas atskleidė, kad Kaune veikia dar viena stambi nusikalstama grupuotė.
D. Dargio teigimu, Kamuoliniai savo veiklą pradėjo maždaug 1999 metais, tačiau iš pradžių buvo prisijungę prie kitos gaujos. Buvo kalbama, kad jie veikė kaip Remigijaus Daškevičiaus „kareiviai“ ir vykdė jo pavedimus. Vėliau šis kovinis vienetas pradėjo stiprėti ir veikti savarankiškiau.
Grupuotė turėjo keturis „filialus“, o nusikaltimuose dalyvavo daug žmonių. 200–400 narių skaičius rodė, kad tai buvo didelė ir gerai organizuota nusikalstama struktūra.
Du pagrindiniai lyderiai
Pagrindiniais Kamuolinių vadeivomis laikyti G. Janonis-Kamuolys ir Tomas Gaidanka-Ilgas. Pastarasis anksčiau buvo žinomas kaip nuožmus automobilių vagis.
D. Dargio vertinimu, T. Gaidanka galėjo būti turtingiausias gaujos narys. Nuo automobilių vagysčių jis perėjo prie nekilnojamojo turto, kurio turėjo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Buvo manoma, kad šis turtas įgytas už nelegaliai gautus pinigus. T. Gaidanka gyveno prestižiniame Kauno Kleboniškių kvartale. Rašytojo teigimu, lyderio godumas galėjo prisidėti prie to, kad jis atsidūrė kalėjime.
Pasak D. Dargio, T. Gaidanka galėjo apgauti kelis jaunesnius savo bendrininkus. Vienas jų, supykęs ant gaujos lyderio, pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleidė jo nusikalstamas veikas.
Rašytojas pabrėžė, kad didžiosios Lietuvos gaujos dažniausiai žlugdavo tuomet, kai bent vienas jų narys imdavo bendradarbiauti su pareigūnais.
Už pasitraukimą tekdavo mokėti siaubingą kainą
Kamuoliniai išsiskyrė ne tik nusikaltimų mastu, bet ir žiaurumu savo pačių narių atžvilgiu. Norintieji pasitraukti iš grupuotės galėjo sulaukti itin brutalaus susidorojimo.
D. Dargio teigimu, žmogus, nusprendęs pradėti įprastą gyvenimą, būdavo iškviečiamas pas gaujos vadovus, mušamas ir žeminamas. Kai kuriais atvejais jį mėginta visiškai „sulaužyti“.
Vienas pasitraukti norėjęs žmogus buvo smarkiai sumuštas. Taip pat kalbėta, kad T. Gaidanka nepaklusnius grupuotės narius bausdavo mėlynos spalvos laužtuvu.
Buvo ir dar žiauresnių atvejų: vienam gaujos nariui, norėjusiam išeiti, nupjauta ausis, o kitą nepaklususį žmogų keli gaujos nariai mirtinai sumušė.
Vieną kartą Kamuolinių nariai į Hagą vyko dviem automobiliais, apsiginklavę ir pasirengę apšaudyti vieną iš nepaklususių gaujos narių. Vyras buvo sužeistas, tačiau išgyveno. Rūstybę jis užsitraukė dėl to, kad įžeidė arba nepagarbiai pasielgė su vieno iš lyderių moterimi.
D. Dargis taip pat teigė, kad kai kurie Kamuolinių nariai nepagarbiai elgėsi su savo partnerėmis, o prieš jas galėjo būti naudojamas fizinis smurtas. Jo vertinimu, toks elgesys rodė sunkiai protu paaiškinamą grupuotės narių neapykantą.
Dalis gaujos narių norėjo, kad jų vaikai perimtų tėvų kelią. Vis dėlto T. Gaidanka vieną savo vaiką išsiuntė mokytis į užsienį, o G. Janonis-Kamuolys svajojo, kad jo atžala taps futbolininku.
Rengėsi susidoroti su Agurkinių vadeivomis
Aiškėja, kad Kamuoliniai buvo parengę planą nužudyti pagrindinius Agurkinių gaujos narius. Tam buvo paruoštas automobilis, ginklai ir šaulys.
Vis dėlto sklandė kalbos, kad nepavykęs pasikėsinimas į T. Petrošiaus gyvybę paskatino Kamuolinių lyderius persigalvoti ir tokio plano atsisakyti.
Ilgą laiką viešumo vengę gaujos nariai vėliau pradėjo rodyti savo turtus. D. Dargio manymu, juos paveikė įsitikinimas, kad teisėsauga jų nepasieks, ypač todėl, kad nemaža dalis nusikaltimų buvo vykdoma ne Lietuvoje.
Gaujos vadeivos atsipalaidavo, pirko prabangius automobilius ir jais važinėjo. Pasak rašytojo, Kamuoliniai turėjo susimąstyti dar tada, kai prieš kelerius metus buvo sutriuškinta Agurkinių grupuotė.