Beveik šeši iš dešimties Lietuvos vairuotojų automobilio remontui negalėtų skirti daugiau nei 1 000 eurų nepatirdami rimtų finansinių sunkumų. Beveik keturiems iš dešimties ši riba būtų dar mažesnė – vos 500 eurų, rodo „Edrauda.lt“ užsakymu atlikta apklausa.
Tyrimo metu 59,6 proc. respondentų nurodė, kad didesnė nei 1 000 eurų remonto sąskaita jiems sukeltų didelių finansinių problemų. Ne daugiau kaip 500 eurų automobilio remontui galėtų skirti 37,8 proc. apklaustųjų. Tuo metu daugiau nei 5 000 eurų be reikšmingų finansinių pasekmių galėtų sumokėti tik 4,6 proc. respondentų.
Finansinė padėtis turėtų įtakos ir sprendimams po eismo įvykio. 11,4 proc. apklaustųjų automobilį remontuotų tik už tuo metu turimą sumą, o 3,2 proc. jo išvis netvarkytų.
Paklausti, iš kur pirmiausia imtų pinigų po avarijos atsiradusioms remonto išlaidoms, 40,2 proc. respondentų nurodė asmenines santaupas, o 32,4 proc. – KASKO draudimą.
Didelės pajamos ne visada reiškia sukauptą rezervą
Apklausos rezultatai rodo, kad pasirengimą netikėtoms automobilio remonto išlaidoms lemia ne tik žmogaus ar šeimos pajamos.
Namų ūkiuose, kuriuose vienam šeimos nariui tenkančios mėnesio pajamos viršija 1 500 eurų, KASKO draudimu naudojasi pusė respondentų.
Vilniaus universiteto Finansų katedros profesorė Jelena Stankevičienė pažymi, kad didesnis uždarbis savaime negarantuoja, jog šeima bus sukaupusi kelių tūkstančių eurų rezervą netikėtoms išlaidoms.
Profesorės teigimu, žmonės taip pat dažnai nepakankamai įvertina retų, tačiau didelių išlaidų galinčių pareikalauti įvykių tikimybę. Draudimo įmoka yra aiški ir patiriama dabar, o galima avarija bei jos finansinės pasekmės atrodo kaip tolimesnė ir mažiau apčiuopiama rizika.
J. Stankevičienė pabrėžia, kad renkantis draudimą svarbu atsižvelgti ne tik į pajamas, bet ir į finansinį raštingumą bei gebėjimą įvertinti galimus nuostolius.
Mažiausiai uždirbantys vairuotojai turi mažiausiai finansinių atsargų
Didžiausias atotrūkis tarp galimybių padengti remonto išlaidas ir draudimosi įpročių matomas tarp mažiausias pajamas gaunančių gyventojų.
Namų ūkiuose, kuriuose vienam žmogui tenka ne daugiau kaip 550 eurų mėnesio pajamų, KASKO turi tik 7,7 proc. respondentų. Be to, 65,4 proc. šios grupės apklaustųjų teigė, kad automobilio remontui negalėtų skirti daugiau nei 500 eurų nepatirdami rimtų finansinių sunkumų.
„Edrauda.lt“ vadovė Rima Kazlauskaitė-Alkinė atkreipia dėmesį, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės draudimą dažniau laiko papildoma išlaida, nors būtent jų finansams netikėtas automobilio remontas galėtų smogti skaudžiausiai.
Pasak R. Kazlauskaitės-Alkinės, taip susidaro užburtas ratas: kuo žmogus finansiškai mažiau atsparus, tuo didesnė tikimybė, kad po eismo įvykio jo padėtis dar labiau pablogės.
Vis dėlto KASKO įmoka mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms taip pat gali būti reikšminga finansinė našta. Be to, draudimas ne visais atvejais automatiškai padengia visas remonto išlaidas – tai priklauso nuo sutarties sąlygų ir konkretaus draudžiamojo įvykio aplinkybių.
Jauni vairuotojai dažniau remontą derintų prie savo galimybių
Apklausa taip pat atskleidė skirtumus tarp skirtingo amžiaus vairuotojų.
25,2 proc. 18–29 metų respondentų nurodė, kad po avarijos automobilį remontuotų tik tiek, kiek leistų jų finansinės galimybės.
Vyresnių vairuotojų grupėse toks atsakymas buvo gerokai retesnis. 30–39 metų apklaustųjų grupėje taip teigė 5,1 proc., 40–49 metų – 6,5 proc., o 50–65 metų vairuotojų grupėje – 9,2 proc.
Tokie skirtumai gali būti susiję su tuo, kad jauniausi vairuotojai dar tik kuria profesinę karjerą ir ne visada turi sukaupę pakankamai santaupų netikėtoms išlaidoms.
Pagal apklausos duomenis, daugiausia KASKO turinčių respondentų buvo Marijampolės apskrityje – 45 proc. Klaipėdos apskrityje tokių respondentų dalis siekė 35,1 proc., Kauno – 34,9 proc., o Vilniaus – 34,2 proc.
Mažiausi rodikliai nustatyti Alytaus ir Utenos apskrityse – atitinkamai 14,8 ir 20 proc.