Artėjant Helovinui ir ilgėjant rudens vakarams, siaubo filmai tampa vis dažnesniu laisvalaikio pasirinkimu. Tačiau tikintieji kartais svarsto, ar tokia pramoga neprieštarauja jų religiniams įsitikinimams. Katalikų Bažnyčia bendro draudimo žiūrėti siaubo filmus nėra nustačiusi, tačiau ragina vertinti jų turinį ir poveikį žiūrovui.
Šio žanro kūriniai gali būti labai skirtingi: vienuose svarbiausia paslaptis ir įtampa, kituose daug dėmesio skiriama smurtui, okultizmui ar satanizmui. Todėl svarbu vertinti ne vien filmo priskyrimą siaubo žanrui, bet ir tai, kokias mintis bei emocijas jis sukelia.
Kaip skelbia portalas fakt.pl, šia tema yra kalbėjęs katalikų diakonas Stevenas D. Greydanusas. Jis aptarė siaubo elementų vietą kultūroje ir jų vertinimą tikėjimo požiūriu.
Vien siaubo žanro nepakanka sprendimui
Katalikų Bažnyčia nedraudžia tokių filmų žiūrėti apskritai. S. D. Greydanuso teigimu, šiurpūs ir makabriški vaizdiniai jau seniai yra žmonių kultūros bei vaizduotės dalis.
Vien tai, kad kūrinys vadinamas siaubo filmu, dar nereiškia, jog jo peržiūra yra netinkama. Reikšmės turi tai, kas rodoma, kokią žinią perteikia filmas ir kaip į ją reaguoja pats žiūrovas.
Tikintiesiems patariama patiems įvertinti, ar pasirinktas kūrinys dera su jų vertybėmis bei įsitikinimais. Vienam žmogui įtemptas filmas gali būti tik pramoga, o kitam jis gali sukelti stiprų nerimą ar vidinį diskomfortą.
Žiaurumas ir okultinės temos gali kelti daugiau klausimų
Atsargiau vertintini filmai, kuriuose itin detaliai rodomas smurtas, kančia ar žiaurumas. Tokie vaizdai kai kuriems žmonėms gali būti labai nemalonūs ir neigiamai paveikti jų savijautą.
Ypatingo dėmesio gali prireikti kūriniams, kuriuose nagrinėjamas okultizmas ar satanizmas. Svarbu įvertinti, kaip šios temos pateikiamos ir ar filmas neima jų vaizduoti kaip sektino pavyzdžio.
Vis dėlto vien tokių temų buvimas kūrinyje automatiškai nereiškia, kad visi filmai turi būti vertinami vienodai. Reikšmingas visas filmo kontekstas, pagrindinė jo mintis ir asmeninė žiūrovo reakcija.
Prieš įsijungiant filmą verta sau atsakyti
Renkantis siaubo filmą, galima apsvarstyti kelis klausimus:
- Ar smurtas ir kančia rodomi itin žiauriai?
- Kaip filme vaizduojamas okultizmas ir satanizmas?
- Ar po peržiūros ilgai išlieka baimė, nerimas ar kiti nemalonūs jausmai?
- Ar toks turinys veikia mano požiūrį į tikėjimą?
- Ar pats siaubo filmų žiūrėjimas laikomas nuodėme?
S. D. Greydanusas ragina į šį pasirinkimą žvelgti apdairiai – panašiai kaip sprendžiant, ar žiūrėti filmus apie karą, žiaurumą ar dideles žmonių kančias. Vien žanras neturėtų būti vienintelis kriterijus.
Vertėtų atsižvelgti į kūrinio turinį, jo perteikiamas vertybes ir poveikį konkrečiam žmogui. Jei filmas nuolat kelia baimę, skatina žavėtis žiaurumu arba neatitinka žiūrovo įsitikinimų, reikėtų apsvarstyti, ar tokia pramoga jam iš tiesų tinkama.
Taigi siaubo filmo žiūrėjimas savaime nelaikomas nuodėme vien dėl jo žanro. Katalikišku požiūriu svarbiausia sąmoningai rinktis turinį ir įvertinti, kaip jis veikia žmogaus savijautą bei dvasinį gyvenimą.