Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtusi 15-mečio motociklininko žūtis dar kartą išryškino eismo saugumo problemas. Ekspertų teigimu, nelaimes lemia ne tik neatsargus vairavimas, bet ir bendras eismo dalyvių elgesys. Jie pabrėžia, kad vien baudų didinimo nepakaks – būtina ugdyti atsakingesnę vairavimo kultūrą ir daugiau dėmesio skirti jaunimui.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas ir „Superbike akademijos“ įkūrėjas Adomas Dautartas.
Tragiško įvykio aplinkybės kelia rimtų klausimų
15-metis Vilniaus rajone žuvo motociklui susidūrus su automobiliu. D. Kanapinsko teigimu, šis atvejis yra itin skaudus, tačiau konkrečioje situacijoje patarimus dalyti sudėtinga, nes motociklas, kuriuo važiuota, esą buvo labiau sporto inventorius nei eisme galinti dalyvauti transporto priemonė.
Ekspertas pabrėžė ir suaugusiųjų atsakomybę. Jo teigimu, negalima leisti nepilnamečiams išvažiuoti į netinkamas vietas, ypač tamsiuoju paros metu, gatvėje be šviesų ir posūkių. Kelių eismo taisyklės numato, kad transporto priemonė privalo turėti žibintus.
D. Kanapinskas svarstė, kad tamsoje automobilio vairuotojas tokio motociklo galėjo tiesiog nepastebėti. Jei pasitvirtintų informacija, jog jaunuolis važiavo ant vieno rato, jis galėjo žiūrėti į šoną ir atvažiuojančią transporto priemonę pamatyti tik paskutinę akimirką.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į greta galėjusio važiuoti kito jaunuolio elgesį. Jo nuomone, tikras draugas nelaimės atveju turėtų sustoti, padėti ir ieškoti būdų, kaip suteikti pagalbą. Tai, ar žmogus turi vairuotojo pažymėjimą ir ar transporto priemonė registruota, nepakeičia pagrindinio dalyko – gyvybės vertės.
Jaunimui trūksta saugių vietų mokytis
D. Kanapinskas teigiamai įvertino trenerių darbą ir jaunimo įtraukimą į saugaus eismo veiklas. Jo manymu, užsiėmimus lankantys jaunuoliai gali tapti saugaus eismo ambasadoriais, nes patys mato mokymosi naudą ir kviečia prisijungti kitus.
Vis dėlto, pasak eksperto, Lietuvoje trūksta infrastruktūros, kur motociklais būtų galima saugiai važinėti asfaltu. Vilniuje, jo teigimu, tokia vieta iš esmės yra viena, tačiau joje neįmanoma sutalpinti visų norinčiųjų. Todėl dalis jaunimo imasi saviveiklos, o dėl to atsakomybę turi prisiimti ir suaugusieji, ir valdžios atstovai.
Vairuotojai eisme elgiasi tarsi varžytųsi
Kalbėdamas apie dažniausias vairuotojų klaidas, D. Kanapinskas sakė, kad Lietuvoje pernelyg sureikšminama pirmumo teisė. Keliaudamas po kitas šalis, dažniausiai motociklu, jis pastebėjo, kad kai kuriose valstybėse vairavimo taisyklės gali atrodyti neįprastos, tačiau eismo dalyviai vieni kitus labiau saugo.
Ekspertas pasakojo su jaunimu aptarinėjantis eismo įvykius ir jų priežastis. Vienas mokinys, jo teigimu, juokais svarstė, kad važiuodamas pagrindiniu keliu tyčia sukeltų situaciją, jei galėtų kito sąskaita susiremontuoti automobilį. D. Kanapinsko nuomone, tokia mąstysena rodo brandos trūkumą.
Jis taip pat perspėjo aklai nepasitikėti šiuolaikinėmis automobilio pagalbos sistemomis. Dalyvaudamas konkurse „Geriausias Europos vairuotojas“, kurio tikslas – išsaugoti jaunas gyvybes, ekspertas matė, kaip naujo automobilio sistema, turėjusi aptikti kliūtį ir sustabdyti automobilį, vieno iš maždaug 30 bandymų metu nesuveikė net dieną, šviečiant saulei.
Kitu atveju atstumo palaikymo sistema posūkyje veikė ne taip, kaip vairuotojas tikėtųsi: vietoj greičio mažinimo automobilis jį didino, todėl augo ir išcentrinė jėga. Tokie pavyzdžiai, pasak eksperto, rodo, kad technologijos gali padėti, tačiau negali pakeisti žmogaus dėmesio, patirties ir gebėjimo įvertinti situaciją.
Baudos problemos neišspręs
D. Kanapinskas ragino į jaunus vairuotojus žiūrėti ne kaip į konkurentus, o kaip į dar besimokančius eismo dalyvius. Jei jaunas vairuotojas suklysta ar lėčiau atlieka manevrą, kiti turėtų pristabdyti ir padėti, o ne blokuoti kelią ar piktai signalizuoti.
Ekspertas tokį elgesį pavadino grįžimu į 1990-uosius ir „kosmosu“. Jo teigimu, neaišku, kodėl eisme taip menkai vertinama savo ir kitų žmonių gyvybė, laikas bei saugumas. Šias problemas, jo manymu, reikėtų spręsti valstybiniu lygiu.
Reaguodamas į siūlymus didinti baudas, D. Kanapinskas kėlė klausimą, ar sankcijos iš tiesų veikia ir ar jos išieškomos. Jo vertinimu, dabartinė padėtis rodo švietimo ir žinių perdavimo spragas, todėl būtent šiose srityse būtina gerokai tobulėti.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai pateikiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.