Vyriausybė pristatė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius tikina, kad krašto apsaugai bus skirta šiek tiek daugiau lėšų nei šiemet, tačiau didžiausias atlyginimų augimas numatomas mokytojams, statutiniams pareigūnams ir kultūros darbuotojams. Kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algos vidutiniškai didės iki 3 proc. Tuo metu dešinioji opozicija kritikuoja, kad gynybos finansavimas iš esmės neauga, ir abejoja finansų ministro Taurimo Valio kompetencija.
Biudžetą žiniasklaidai Vyriausybėje pristatęs premjeras atėjo vienas – be finansų ministro, šalia jo buvo tik patarėjai. M. Sinkevičius aiškino, kad ministras laukia koalicijos tarybos posėdžio, todėl darbai esą pasidalinti.
Žurnalistams T. Valį teko sutikti Seime, kur jis netrukus turėjo dalyvauti Vyriausybės valandoje.
Buvusi finansų ministrė ir premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė dabartiniam finansų ministrui negailėjo kritikos. Jos teigimu, dar skiriant T. Valį buvo akivaizdu, kad jis neturi šioms pareigoms reikalingos kompetencijos ir kitų savybių.
Pagal parengtą kitų metų biudžeto projektą išlaidos turėtų siekti beveik 28 mlrd. eurų. Jos pajamas viršytų beveik 6 mlrd. eurų. Premjeras pripažįsta, kad deficitas beveik vienu procentiniu punktu viršys Mastrichto kriterijų, pagal kurį jis neturėtų būti didesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Kol kas numatoma, kad deficitas sieks apie 3,8 proc.
Kam numatomas didžiausias atlyginimų augimas?
Ministrė Inga Ruginienė teigė, kad išmokos turi būti derinamos su ekonomikos ir infliacijos pokyčiais, todėl kai kurių jų indeksavimas bus spartinamas, kaip jau buvo padaryta su pensijomis.
Kitąmet 7,5 proc. didesni atlyginimai žadami statutiniams pareigūnams, kultūros darbuotojams ir mokytojams. Ministrė Raminta Popovienė nurodė, kad planuojamas 7,56 proc. augimas, o švietimas išlieka viena iš prioritetinių sričių greta šalies gynybos.
Kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams algos, pasak premjero, kils gerokai kukliau – vidutiniškai 2,5 proc.
Krašto apsaugai kitais metais planuojama skirti beveik 5 mlrd. eurų – panašią sumą kaip šiemet. M. Sinkevičius teigė, kad svarbu ne tik didinti finansavimą, bet ir užtikrinti, kad jis būtų išleidžiamas efektyviai, skaidriai ir prasmingai. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad iki spalio 8-osios buvo panaudota 43 proc. gynybai skirto finansavimo.
Opozicija įžvelgia gynybos finansavimo mažėjimą
Konservatoriai teigia, kad kitąmet reikšmingiau nepadidinus išlaidų gynybai, jų dalis nuo augančio Lietuvos BVP faktiškai mažės ir nesieks 5 proc. I. Šimonytė pabrėžė, kad nors gynybos išlaidos yra didelės, jos nebeauga – papildomai numatoma tik simbolinė 30 mln. eurų suma.
Premjeras taip pat sulaukia kaltinimų dėl išlaidavimo ir valstybės skolos didinimo. Vyriausybė planuoja kitąmet iš šešėlinės ekonomikos į biudžetą surinkti 200 mln. eurų mokesčių, o biurokratinio aparato išlaidas sumažinti 0,5 proc., arba 100 mln. eurų.
Vis dėlto valstybės tarnautojų atlyginimams numatoma skirti beveik pusę milijardo eurų – penkis kartus daugiau nei planuojama sutaupyti mažinant aparato išlaidas. Todėl „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ragina optimizuoti viešąjį sektorių, atsisakyti perteklinių institucijų, procesų ir darbuotojų.
Kitąmet Lietuvos valdžios sektoriaus skola turėtų viršyti 40 mlrd. eurų. Vien palūkanoms planuojama išleisti 1,5 mlrd. eurų.