Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, numatančiam 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiantį deficitą, už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius teigė, kad tokia situacija kelia susirūpinimą.
Vilniuje žurnalistams jis paaiškino, kad finansinės drausmės kriterijai buvo nustatyti siekiant padėti valstybėms išlaikyti finansinį stabilumą ir išlikti patikimoms tarptautinėse rinkose. Todėl didėjantis deficitas, pasak A. Kubiliaus, yra nerimą keliantis veiksnys.
Eurokomisaras pabrėžė, kad Lietuvai būtina turėti aiškią viziją ir strategiją, kaip sustabdyti deficito augimą bei vėliau jį mažinti.
Gynybos finansavimas tampa sudėtingu iššūkiu
EK iki 2028 metų leidžia į deficitą neįtraukti 1,5 proc. BVP, skirto gynybai. Finansų ministras Taurimas Valys yra sakęs, kad Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis derasi su EK dėl šios išimties pratęsimo.
A. Kubiliaus teigimu, klausimas, kaip didinti investicijas į gynybą nepažeidžiant fiskalinės drausmės taisyklių, aktualus ne vien Lietuvai. Valstybės ieško skirtingų sprendimų, o Vokietija, jo vertinimu, jau rado galimybę iš nacionalinių lėšų reikšmingai finansuoti gynybą.
EK, pasak A. Kubiliaus, bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ieškodama tinkamiausių sprendimų. Vis dėlto jis pabrėžė, kad universalaus sprendimo nėra, o finansiniai ištekliai yra riboti.
Jo teigimu, tiek nacionalinius, tiek Europos biudžetus finansuoja tie patys mokesčių mokėtojai, todėl valstybėms tenka spręsti, kam skirti pirmenybę. A. Kubiliaus nuomone, dabartinėmis Europos gyvenimo sąlygomis gynyba ir saugumas turi būti tarp svarbiausių prioritetų.
Jis taip pat pažymėjo, kad gynyba nėra vienintelis prioritetas, tačiau negalintis kritikuoti Vyriausybės, kuri gynybą šiandien laiko itin svarbia sritimi.
Deficitas viršys Mastrichto kriterijų
Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitais metais sudarys 3,8 proc. BVP ir viršys Europos Sąjungos valstybėms taikomą Mastrichto kriterijų, kuris siekia 3 procentus.
Kitų metų valstybės biudžete planuojama surinkti 22,2 mlrd. eurų pajamų, o išlaidos turėtų siekti 27,9 mlrd. eurų.
Vyriausybės patvirtintus valstybės ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektus toliau nagrinės Seimas. Juos parlamentas turėtų priimti gruodį.