Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galėjo padidėti 2,8–4,1 proc., teigia BNS apklausti ekonomistai.
Jų vertinimu, liepos–rugsėjo mėnesiai buvo sėkmingi eksportuojančiai pramonei ir mažmeninei prekybai. Prie ekonomikos plėtros reikšmingai prisidėjo ir vartojimas, nors jo indėlis buvo mažesnis nei antrąjį ketvirtį.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas prognozavo 2,8 proc. metinį BVP augimą. Anot jo, nepaisant didesnių energijos sąnaudų ir tiekimo grandinių sunkumų, apdirbamoji gamyba trečiąjį ketvirtį, kaip ir antrąjį, augo maždaug 6 proc., vertinant produkciją palyginamosiomis kainomis. Todėl būtent šis sektorius, jo manymu, turėjo labiausiai teigiamai paveikti BVP rezultatą.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad gyventojų polinkio vartoti nesumažino nei brangesnis kuras, nei didžiausia Europos Sąjungoje infliacija. Jo vertinimu, geopolitinė įtampa, išaugusios energijos kainos ir infliacija kol kas labiau neramino ekonomistus nei vartotojus. N. Mačiulis prognozavo 3,5 proc. metinį BVP augimą ir 0,4 proc. augimą per ketvirtį.
„Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė nurodė, kad kritusios energijos kainos ir vasarą išsilaikęs laikinas stabilumas gerino lūkesčius. Namų ūkių vartojimas, pasak jos, ir toliau buvo vienas svarbiausių metinio BVP augimo veiksnių.
Vis dėlto paslaugų sektoriaus tendencijos buvo nevienodos. Liepos ir rugpjūčio duomenimis, palyginti su praėjusiais metais ir įvertinus kainų pokyčius, pardavimus didino transporto, apgyvendinimo bei maitinimo, taip pat nekilnojamojo turto veiklos. Tuo metu aukštos pridėtinės vertės sektorių rezultatai buvo silpnesni, teigė I. Genytė-Pikčienė, prognozavusi 2,8 proc. metinį ūkio augimą.
Jos vertinimu, per ketvirtį BVP šiek tiek sumažėjo. Tam įtakos turėjo antrąjį ketvirtį fiksuotas vienkartinis vartojimo šuolis, kilęs po pirmosios pensijų lėšų atsiėmimo bangos.
T. Povilauskas taip pat mano, kad metinis augimas bus mažesnis nei antrąjį ketvirtį. Pagrindinės priežastys – sumažėjusi statybų sukurta pridėtinė vertė ir silpnesnis namų ūkių vartojimo poveikis.
SEB ekonomistas priminė, kad antrąjį ketvirtį statybų sektorius prie metinio BVP augimo pridėjo 0,7 proc. punkto. Trečiąjį ketvirtį jo indėlis, tikėtina, buvo beveik nulinis dėl vėluojančių kai kurių infrastruktūros projektų. T. Povilauskas mano, kad paskutinį metų ketvirtį statybų įtaka BVP turėtų vėl sustiprėti.
Namų ūkių realusis vartojimas, pasak jo, tebebuvo istoriškai aukštas, tačiau, palyginti su antruoju ketvirčiu, sulėtėjo mažėjant iš antrosios pakopos pensijų fondų atsiimtų lėšų poveikiui. Vartojimą taip pat vis labiau riboja didėjanti prekių ir paslaugų infliacija.
Ekonomistai taip pat pažymėjo, kad trečiojo ketvirčio BVP rezultatą palankiai veikė šiek tiek didesnis nei pernai derlius ir transporto sektorius.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozavo, kad trečiąjį ketvirtį BVP per metus padidėjo 4,1 proc. Jo teigimu, Lietuvos ekonomikos ciklas išlieka dinamiškas, o augimas yra gerai diversifikuotas.
Tačiau ketvirtąjį ketvirtį, A. Izgorodino vertinimu, plėtra turėtų kiek sulėtėti. Nors pramonės faktiniai rodikliai tebėra stiprūs, įmonių lūkesčiai dėl ateities darosi atsargesni. Prastėja ir euro zonos pramonės įmonių nuotaikos.
Ekonomistas taip pat tikisi vėsesnio vidaus vartojimo: pensijų reformos poveikis palaipsniui silps, o gyventojų perkamąją galią ribos aukštos energijos kainos ir prasidėjęs šildymo sezonas.
A. Izgorodinas prognozuoja, kad per visus 2026 metus Lietuvos BVP padidės 2,9 proc.
N. Mačiulio vertinimu, visų metų ekonomikos augimas šiek tiek viršys 3 proc. ir bus spartesnis, nei buvo nuogąstauta metų pradžioje, Vidurio Rytuose prasidėjus neramumams.