Po pastaruoju metu dar labiau paaštrėjusių Donaldo Trumpo ir Ukrainos santykių Kyjivui gali tekti ruoštis scenarijui, kai kare su Rusija nebeliks gyvybiškai svarbios JAV pagalbos, praneša „Politico“. Ekspertai sutaria, kad be Vašingtono Ukrainai gintis būtų gerokai sunkiau, tačiau pabrėžia: Amerika neturi vieno sprendimo, kuriuo galėtų priversti Ukrainą kapituliuoti.
Pasak aukšto rango Europos pareigūnų, Ukrainos pasipriešinimas be JAV paramos teoriškai būtų įmanomas, bet praktiškai itin sudėtingas. Viena pagrindinių priežasčių – svarbus vaidmuo, kurį Ukrainos kariniuose planuose atlieka amerikiečių teikiama žvalgybos informacija.
2003–2006 metais JAV ambasadoriumi Ukrainoje dirbęs generolas Johnas Herbstas teigė, kad, praradus Vašingtono paramą, Kyjivui tektų visiškai pasikliauti Europos žvalgyba, kuri, jo vertinimu, neprilygsta amerikiečių galimybėms.
„Politico“ taip pat išskyrė Elono Musko bendrovės „SpaceX“ karinę sistemą „Starshield“. Leidinio teigimu, ši kosminio ryšio sistema yra itin svarbi Ukrainos gynybai nuo Rusijos raketų. Praėjusią savaitę sutrikus jos veikimui, Ukrainos pareigūnai sunerimo, o gynybos operacijos tapo sudėtingesnės.
Europos užsienio santykių tarybos mokslo darbuotoja Jana Kobzova mano, kad Ukraina visiškai nekapituliuotų, tačiau jos kariniai veiksmai ir gynyba taptų gerokai sunkesni. Ji anksčiau buvo buvusio Slovakijos prezidento užsienio politikos patarėja.
Leidinys priminė, kad pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas laikėsi griežtai Ukrainai nepalankios pozicijos: ragino keisti šalies valdžią ir pasirašė daug dėmesio sulaukusį susitarimą su Maskva dėl dyzelino tiekimo. Jo teigimu, tai turėtų sumažinti JAV energetikos išlaidas prieš lapkritį vyksiančius vidurio kadencijos rinkimus.
Nors Ukraina tvirtina ketinanti tęsti kovą, kai kurie saugumo pareigūnai skeptiškai vertina ilgalaikes Kyjivo galimybes, jei Vašingtonas nuo jo dar labiau atsitrauktų.
Vienas anonimu likęs Rytų Europos pareigūnas leidiniui „NatSec Daily“ sakė, kad NATO ir Europa artimiausiu metu kariniu požiūriu negalėtų veikti be JAV. Jo teigimu, Europa gali ir privalo prisiimti didesnę atsakomybę už konvencinę gynybą, tačiau jos žvalgybos pajėgumai ir tokios galimybės kaip orlaivių papildymas degalais ore išlieka labai ribotos.
Pasak pareigūno, žvalgybos srityje pagalbą teikia britai ir prancūzai, todėl padėtis nėra visiškai beviltiška. Vis dėlto jis pabrėžė, kad amerikiečių paramos srautą būtina išlaikyti be sutrikimų.
J. Herbstas ragino Europą išlikti racionalią konfrontacijoje su Rusija, ryžtingiau naudoti užsienyje esančius Rusijos aktyvus ir aktyviau įsitraukti į ginklų gamybą. Tačiau jis perspėjo, kad tam reikėtų įgyvendinti daug svarbių, nors ir ne neįmanomų, sąlygų.
Buvęs Lietuvos parlamento narys ir buvęs NATO pareigūnas Giedrimas Jeglinskas Ukrainos perspektyvas vertino optimistiškiau. Jo teigimu, JAV žvalgyba yra labai svarbi Ukrainos gynybos ir puolimo operacijoms, o susilpnėjęs oro gynybos skydas reikštų didesnius Ukrainos nuostolius. Tačiau tai, jo nuomone, nesunaikintų šalies ryžto gintis, o žvalgybos duomenų mainų sustabdymas nepakeistų svarbiausių karo rezultatų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė skirtumą tarp JAV neutralumo konflikte ir konkrečios paramos Rusijai. Sekmadienį televizijos laidoje „Meet the Press“ jis sakė, kad kariauti prieš Maskvą be amerikiečių pagalbos būtų labai sunku. V. Zelenskis taip pat perspėjo, jog Baltųjų rūmų ir Vladimiro Putino pajėgų susivienijimas taptų istorine tragedija.
Ar D. Trumpas gali priversti Ukrainą pasiduoti?
Vokietijos diplomatas Christofas Heusgenas pareiškė, kad senatorius Lindsey Grahamas būtų priblokštas dėl D. Trumpo elgesio su jo Rusijai skirtu įstatymo projektu. C. Heusgenas, anksčiau dirbęs Angelos Merkel patarėju ir vadovavęs Miuncheno saugumo konferencijai, įsitikinęs, kad gerai pažįstama Ukraina nepasiduos ir nekapituliuos.
Ukrainiečių JAV politikos ekspertas ir Odesos nacionalinio universiteto docentas Volodymyras Dubovikas mano, kad Rusijos bandymas pasinaudoti amerikiečių spaudimu Ukrainai norimo rezultato neduos. Jis teigė, kad apie visavertę JAV ir Rusijos sąjungą kalbėti dar per anksti, tačiau D. Trumpo planuose esą numatytas santykių perkrovimas, strateginio bendradarbiavimo ir partnerystės su Maskva stiprinimas.
Vašingtone veikiančio „Kennano instituto“ direktorius Michaelas Kimmage’as taip pat abejojo, ar JAV turi galimybę vienu veiksmu priversti Ukrainą kapituliuoti. Jo vertinimu, Vašingtono įtaka Kyjivui sumažėjo po to, kai D. Trumpas atsisakė tiesiogiai perduoti Ukrainai ginkluotę ir pasirinko jų pardavimą per NATO šalis.
Kremlius naujus pasiūlymus dėl Ukrainos sutiko santūriai
Po derybų Osle parengtuose taikaus Ukrainos konflikto sureguliavimo pasiūlymuose, Kremliaus vertinimu, yra nedaug naudingų elementų, ir jie Maskvos visiškai netenkina. Tai po V. Putino susitikimo su specialiuoju JAV prezidento pasiuntiniu Steve’u Witkoffu pareiškė prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
J. Ušakovas sakė, kad S. Witkoffas V. Putinui pristatė Osle vykusių derybų esmę, savo vertinimus ir naujus Europos bei Kyjivo požiūrių aspektus. Vis dėlto, jo teigimu, pasiūlymuose, kalbant apie Ukrainos krizės sprendimą, naudingų dalykų buvo nedaug.
Vėliau, kalbėdamas su Pavlu Zarubinu, jis paaiškino, kad amerikiečiai pastebėjo tam tikrų naujų Europos lyderių, Europos Komisijos ir NATO atstovų elgesio niuansų. Apie juos JAV informavo Rusiją, tačiau Maskvos šie pokyčiai, pasak J. Ušakovo, nevisiškai tenkina.
Kartu jis pripažino, kad bent jau pradėta rimčiau svarstyti šios krizės sprendimo galimybes. TASS šį jo komentarą pateikė griežčiau – esą Rusijos nauji niuansai visiškai netenkina.
Kokią kompromiso galimybę svarstytų V. Putinas?
Leidinio „Agentstvo“ šaltinio teigimu, kompromisu galėtų tapti Ukrainos kariuomenės pasitraukimas iš Donbaso ir šių teritorijų pavertimas demilitarizuota zona pagal Korėjos pavyzdį. Mainais Kyjivui būtų suteiktos saugumo garantijos, panašios į NATO sutarties 5-ajame straipsnyje numatytas garantijas, tačiau Ukraina netaptų Aljanso nare ir negautų pažado, kad ateityje į jį bus priimta.
Šaltinis aiškino, kad būtų kalbama apie įsipareigojimą ginti Kyjivą galimos agresijos atveju. Jo vertinimu, su tokiu modeliu V. Putinas galėtų sutikti, nes jis iš esmės būtų naudingas Rusijai.
Per S. Witkoffo derybas Sankt Peterburge plačiai nuskambėjo ir V. Zelenskio interviu televizijai „Fox News“. Ukrainos prezidentas jame pareiškė esąs pasirengęs įšaldyti fronto liniją, kad būtų užbaigtas užsitęsęs konfliktas.