Brangstant kurui, dujoms ir elektrai, vis dažniau kalbama ne tik apie didesnes išlaidas degalams, bet ir apie galimą maisto kainų augimą. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad labiausiai gali brangti daržovės.
Anot jo, Lietuvoje kai kurie maisto produktai kainuoja daugiau ir dėl nedidelės rinkos. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Lietuvos ir Latvijos prekybos centruose bei palygino tų pačių ar panašių produktų kainas.
Mėsos skyriuje – kelių dešimčių centų skirtumai
„Rimi“ parduotuvėse kainos abiejose šalyse iš esmės buvo panašios, tačiau mėsos skyriuje išryškėjo keli skirtumai.
Latvijoje iš Olandijos importuota smulkinta kiauliena ir jautiena kainavo beveik 3 eurus. Lietuvoje toks pats produktas, tik kitos kilmės, be nuolaidos kainavo daugiau nei 3,50 euro. Skirtumas siekė 0,40 euro.
Smulkinta jautiena Latvijoje kainavo 3,39 euro, o to paties prekės ženklo ir iš tos pačios šalies kilęs produktas Lietuvoje buvo 0,50 euro brangesnis. Lietuviškos kilmės mėsa Lietuvoje taip pat kainavo daugiau nei Latvijoje.
A. Izgorodinas aiškino, kad vietiniai prekių ženklai lietuviams yra geriau žinomi, todėl vartotojai jiems dažnai jaučia didesnį lojalumą. Dėl to vietinė produkcija gali būti parduodama brangiau.
Pasak ekonomisto, įžengus į užsienio rinkas gamintojams tenka konkuruoti ir siekti rinkos dalies, o ją įtvirtinus atsiranda galimybė didinti kainas. Todėl vietos pirkėjai iš dalies kompensuoja eksporto plėtros išlaidas, nes yra lojalesni savo šalies produkcijai.
Už kumpį Lietuvoje – 2 eurais daugiau
Panašūs skirtumai pastebėti ir „Maximos“ parduotuvėse. Latvijoje lietuviški ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai kainavo 1,81 euro, o Lietuvoje už tokią pačią prekę reikėjo mokėti 2,19 euro – 0,38 euro daugiau.
Pusė kilogramo ispaniško serano kumpio Lietuvoje kainavo beveik 11 eurų. Latvijoje tas pats produktas atsiejo beveik 9 eurus, tad skirtumas sudarė 2 eurus.
Vienoje Vilniaus „Maximoje“ bri sūris su riešutais buvo 0,20 euro brangesnis nei Latvijoje.
Skirtumų rasta ir daržovių skyriuje. Rygos „Maximoje“ iš Lenkijos atvežti trumpavaisiai agurkai kainavo 0,30–0,50 euro pigiau nei Lietuvoje. Vienoje Vilniaus „Maximoje“ už kilogramą tokių agurkų teko mokėti nuo 2,79 iki 2,99 euro.
A. Izgorodino teigimu, maisto kainas gali kilti dėl brangstančios energetikos. Jautriausias šiam pokyčiui esą yra daržovių segmentas.
Kiaušinių kainos – ne visur didesnės Lietuvoje
Latvijos „Lidl“ pieno skyriuje kainų skirtumai buvo nedideli. Lietuvoje to paties prekės ženklo pienas kainavo 4 centais daugiau.
Vilniuje vidutinio, M dydžio kiaušiniai net su nuolaida buvo 0,38 euro brangesni nei Latvijoje. Latvijoje jie kainavo 1,81 euro, o Lietuvoje, be nuolaidos, – 2,25 euro.
Vis dėlto dideli, L dydžio kiaušiniai Latvijoje buvo brangesni. Lietuvoje panašaus prekės ženklo kiaušiniai kainavo 2,49 euro, o Latvijoje – 2,53 euro.
Putpelių kiaušiniai Lietuvoje taip pat kainavo daugiau: Latvijoje jų kaina be nuolaidos siekė 1,44 euro, Lietuvoje – 1,59 euro.
Ekonomistas prognozuoja, kas gali brangti labiausiai
A. Izgorodinas mano, kad didesnes maisto kainas vartotojai gali pastebėti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Jo vertinimu, po dabartinio maisto kainų kritimo rinka palaipsniui pereis į metinį kainų stabilizavimąsi, o metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje gali būti fiksuojamas metinis augimas.
Labiausiai, anot ekonomisto, turėtų brangti daržovės. Tam didelę įtaką darys energetikos kainos: naftos barelis kainuoja daugiau nei 100 JAV dolerių, o dujų kaina Europoje yra didžiausia nuo 2023 metų pradžios.
Ekonomistas prognozuoja, kad kitų metų pirmą ketvirtį dujų kaina nuo dabartinio lygio gali padidėti apie 20 proc., nes Europa šaltąjį sezoną pasitinka su rekordiškai mažu dujų kiekiu saugyklose.
Jo teigimu, dėl to šių metų pabaigoje ir pirmą metų ketvirtį turėtų brangti elektra. Aukšta naftos kaina bei augančios dujų ir elektros kainos gali dar labiau kilstelėti ir maisto produktų kainas.