Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas ragina premjerą pradėti derybas su Europos Komisija (EK), kad gynybos išlaidoms taikoma biudžeto deficito išimtis būtų ne tik pratęsta, bet ir padidinta. Šiuo metu ji siekia 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir galioja iki 2028 metų.
Pernai EK valstybėms leido laikinai nukrypti nuo Mastrichto kriterijaus, pagal kurį biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. BVP. Dėl šio sprendimo šalys 2025–2028 metais kasmet gali papildomai gynybai skirti iki 1,5 proc. BVP.
Visos Europos Sąjungos mastu tai sudaro galimybę gynybos reikmėms sutelkti 650 mlrd. eurų.
L. Kasčiūnas teigia, kad Lietuva jau dabar turi ieškoti naujų ir tvarių biudžeto pajamų šaltinių. Priešingu atveju 2029 metais gali prireikti mažinti gynybos finansavimą. Apie tokią riziką, anot jo, yra kalbėjusi ir Valstybės kontrolė.
Konservatorių pirmininko vertinimu, lėšų gynybai poreikis nemažės. Finansavimas esą būtinas nacionalinei divizijai ir ją įgalinantiems vienetams plėtoti, Lietuvai nustatytiems NATO pajėgumų tikslams iki 2030 metų įgyvendinti, toliau stiprinti gynybos pajėgumus ir išlaikyti diviziją. Taip pat reikalingos lėšos integruotam oro gynybos modeliui įgyvendinti.
„Todėl Lietuva turi siekti, tartis ir įtikinti Europos Komisiją, kad biudžeto deficito išlyga gynybos išlaidoms būtų pratęsta ir netgi padidinta“, – kreipimesi teigia L. Kasčiūnas.
Jo manymu, šiam tikslui Lietuva turėtų išnaudoti ir 2027 metų pirmąjį pusmetį, kai pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.
L. Kasčiūnas pabrėžia, kad didesnio gynybos finansavimo reikia ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Jo teigimu, ES valstybės turi stiprinti konvencinius pajėgumus, investuoti į šauktinių kariuomenes ir rezervų formavimą, taip pat į technologines inovacijas, kurios padėtų prisitaikyti prie šiuolaikinio karo realijų ir įgyvendinti visuotinės gynybos principą.
Pernai gegužę įsigaliojo ES reglamentas, kuriuo įtvirtinta Europos saugumo veiksmų priemonė (SAFE).
Pagal šią priemonę iki 2030 metų pabaigos Europos Sąjunga valstybėms narėms paskolų forma skirs iki 150 mlrd. eurų gynybos pajėgumams stiprinti.
Finansų ministras Taurimas Valys anksčiau yra teigęs, kad Lietuva eurokomisarams jau išsakė poreikį padidinti šiuo metu taikomą 1,5 proc. BVP biudžeto deficito išimtį, skirtą gynybos išlaidoms.
Seime šiuo metu svarstomas Lietuvos 2027 metų valstybės biudžeto projektas numato, kad kitąmet biudžeto deficitas viršys nustatytas ribas ir sieks 3,8 proc. BVP. Valstybės skola turėtų sudaryti 48,2 proc. BVP.