Lietuva į pasienį su Rusija siunčia apie 100 karių, kurie padės Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Toks kariuomenės pasitelkimas šiame ruože nėra įprastas. Nors vidaus reikalų ministras ir premjeras sprendimą vadina prevencine priemone, jie pripažįsta, kad jis priimtas atsižvelgus į žvalgybinę informaciją.
Apsispręsta netrukus po incidento Latvijos pasienyje. Tuomet iš Baltarusijos pusės atėję kaukėti vyrai stūmė migrantus į Latviją ir ginklu pagrasino kelią pastojusiems latvių kariams. Pareigūnai, pamatę ginklą, atsitraukė.
Kariuomenė pasieniečiams buvo pasitelkta ir 2021 metais, kai į Lietuvą per sieną plūdo nelegalūs migrantai. Kol dar nebuvo įrengta tvora, kariai tiesė pjaunančios vielos užtvaras, dar vadinamas koncertina.
Tuo metu pasienyje dirbo šimtai karių. Pastačius tvorą ir įrengus vaizdo kameras, jų pagalbos nebereikėjo. Pernai keli kariai savanoriai buvo atvykę į Varėnos pasienio rinktinę dėl išaugusių nelegalių migrantų srautų, tačiau dabartinis sprendimas išskirtinis – pirmą kartą kariai siunčiami į pasienį su Rusija.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia, kad viena iš galimų priežasčių – Rusijoje po rinkimų planuojama mobilizacija. Pasak jo, Lietuva gali susidurti su žmonėmis, bandančiais jos teritorijoje išvengti mobilizacijos ir prašyti prieglobsčio.
Opozicija abejoja viešai pateiktu paaiškinimu
Opozicijos atstovams toks kariuomenės pasitelkimo motyvas kelia klausimų. Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas primena, kad mobilizacija Rusijoje vyko ir anksčiau, tačiau tuomet į Lietuvą nekontroliuojamai dideli žmonių srautai nepateko.
Prieš kiek daugiau nei savaitę užfiksuotas atvejis, kai vienas Rusijos pilietis, perplaukęs Nemuną iš Kaliningrado srities, pateko į Lietuvą. Iš pradžių jis neketino kreiptis į pasieniečius, o vėliau sulaikytas aiškino bėgantis nuo Kremliaus režimo. Lietuva galiausiai vyrą išsiuntė į Rusiją.
Vis dėlto pasieniečiai pabrėžia, kad iš Kaliningrado į Lietuvą bandančių patekti tokių asmenų pasitaiko vos vienetai. VSAT atstovas Giedrius Mišutis teigia, jog sienos su Rusija pažeidimų taip pat fiksuojama labai nedaug, o minėtas atvejis buvo vienintelis per pastarąjį laikotarpį.
Sprendimas dėl karių priimtas beveik iškart po įvykio Latvijos pasienyje. Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad šis incidentas su Lietuvos sprendimu yra šiek tiek susijęs. Jo teigimu, kariuomenė greičiausiai bus pasitelkta kelioms savaitėms, galbūt iki mėnesio, siekiant sustiprinti patruliavimą. Jei naujų grėsmių neatsiras, tai liks laikina priemone.
Pasienyje įžvelgiamos hibridinių atakų rizikos
M. Katelynas patvirtino, kad dėl karių siuntimo tartasi su žvalgybos institucijomis, tačiau neatskleidė, ar jos Lietuvai prognozuoja panašius išpuolius kaip Latvijoje. Ministras teigia, kad sprendimas buvo bendras, o tarnybos jau ilgą laiką fiksuoja grėsmes prie sienos su Baltarusija ir Rusija.
Lietuvos pasieniečiai ne kartą pastebėjo kaukėtus vyrus, lydinčius migrantų grupes į šalį. Tačiau iki šiol šie asmenys nebuvo nukreipę ginklo į Lietuvos pareigūnus. G. Mišutis sako, kad iš aprangos, laikysenos ir elgesio matyti, jog tai ne migrantai, o jų talkininkai. Pasak jo, ne paslaptis, kad migrantams padeda Baltarusijos tarnybos.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrii’us Sybiha’as teigė, kad už tokių veiksmų stovi Maskva. Jo vertinimu, Vladimiras Putinas, padedamas Aliaksandro Lukašenkos, migraciją sąmoningai naudoja kaip ginklą, siekdamas destabilizuoti Europą, o tai esą yra platesnės agresyvios strategijos dalis.
Kariuomenė kol kas neatskleidžia, ar į pasienį su Rusija bus siunčiami kariai savanoriai, ar profesinės karo tarnybos kariai. Nurodoma tik tiek, kad pagal situaciją gali būti naudojami mobilieji patruliai, mobilieji stebėjimo postai ir Karo policijos ekipažai.