Į Lietuvą atvyksta nauja JAV karių rotacija. Šalyje numatyta dislokuoti du amerikiečių batalionus – iš viso daugiau kaip tūkstantį karių. Jų buvimas stiprina Lietuvos saugumą, tačiau Donaldo Trumpo sprendimai dėl Rusijos ir Ukrainos kelia klausimų. JAV prezidentas kritikuojamas dėl sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimo, spaudimo Ukrainai ir vienašališkai paskelbtų energetinių paliaubų. Tokius veiksmus kritikavo ir Lietuvos vadovai.
NATO karių buvimas Lietuvoje suteikia daugiau saugumo
Į klausimą, ar Lietuvoje žmonės gali ramiai miegoti, A. Valionis atsakė, kad didesnis NATO karių, amerikiečių ir kitų sąjungininkų skaičius, taip pat oro policijos, kuri dabar greičiausiai vadinama oro patruliu, buvimas ramina. Pasak jo, būtent toks ir yra šių pajėgų tikslas dabartinėje geopolitinėje situacijoje.
Mažos Baltijos valstybės neturi galimybių savarankiškai apsiginti, todėl jų saugumo garantija yra NATO, transatlantinis ryšys ir ši regiono saugumo sistema. Ekspertas pabrėžė, kad agresijos ar atakos atveju Lietuvoje esantys amerikiečių ir vokiečių kariai nedelsdami pradėtų gynybą.
Vis dėlto, jo teigimu, Lietuva turi rūpintis savo gynyba ir pati. Dėl to auga ginklavimosi išlaidos ir ginkluotės įsigijimai. Lietuva, kaip ir Lenkija, kai kuriose lentelėse nurodoma kaip gynybai skirianti 4 proc. lėšų, nors Lenkija pateikiama šiek tiek aukščiau. Toks finansavimas leidžia Lietuvai būti tarp pirmaujančių NATO valstybių ir vykdyti per aukščiausiojo lygio susitikimus prisiimtus įsipareigojimus.
A. Valionis taip pat atkreipė dėmesį į užsienio ir saugumo politikos dvilypumą. Viena vertus, nerimą kelia D. Trumpo ir jo aplinkos pareiškimai. Kita vertus, Varšuvoje pasibaigusiame NATO saugumo forume NATO karinių pajėgų vadas generolas Grinkevičius aiškiai nurodė, kad aljansas yra pasirengęs atgrasyti grėsmes ir pristatė, kokių veiksmų būtų imamasi. Tai, eksperto vertinimu, taip pat suteikia ramybės.
Lietuvos politikų kritika D. Trumpui – klaida?
Vertindamas Lietuvos premjero pareiškimą, kad vienas D. Trumpo sprendimas yra gėdingas, ir prezidento teiginį, kad tai nėra pats geriausias sprendimas, A. Valionis sakė, jog Lietuva nėra vienintelė kritikuojanti JAV prezidentą. Panašių pareiškimų yra išsakiusi Kaja Kallas, taip pat Lenkijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Sikorskis.
Vis dėlto ekspertas priminė diplomatinę taisyklę: prieš ką nors pasakant reikėtų gerai pagalvoti. Aukščiausio rango politikai turėtų stengtis išlaikyti atviras duris ir neriboti savo veiksmų galimybių ateityje.
A. Valionio vertinimu, tragiškos klaidos nepadaryta, tačiau premjero ir kitų politikų vieši pareiškimai buvo politinė klaida. Jo teigimu, politikoje nereikėtų varžytis pareiškimais spaudoje. Daug kas sprendžiama tyliai – tariantis ir kalbantis. Viešai išsakyta pozicija vėliau gali apsunkinti galimybę ją pakeisti.
Politikai, pasak eksperto, turėtų daugiau bendrauti tarpusavyje, taip pat su Europos ir JAV atstovais. Jo manymu, kartais viešųjų ryšių priemonėmis bandoma kompensuoti kitų politinio veikimo galimybių trūkumą, tačiau tai nėra geras kelias.
Ekspertas: D. Trumpo palankumas Rusijai nėra naujiena
Kalbėdamas apie D. Trumpo santykį su Volodymyru Zelenskiu, A. Kumpis teigė, kad klausimą reikėtų kelti kitaip – kodėl JAV prezidentas taip palankiai vertina Vladimirą Putiną ir Rusiją.
Jo teigimu, asmeniniai santykiai turi reikšmės, tačiau šiuo atveju kalbama apie platesnius dalykus. A. Kumpis sakė nerandantis laikotarpio, kai D. Trumpas būtų aiškiai pasisakęs prieš Rusiją ar jai nebūtų simpatizavęs. Panaši, jo vertinimu, buvo ir D. Trumpo aplinkos pozicija.
Kaip pavyzdį jis pateikė Tuckerio interviu su V. Putinu. Tuo metu Tuckeris buvo vienas geriausiai žinomų D. Trumpo rėmėjų, o pokalbyje, eksperto teigimu, pataikavo Rusijos prezidentui ir Rusijai, kai buvo kalbama apie Maskvos pretenzijas į Ukrainą.
A. Kumpio vertinimu, tiek pats D. Trumpas, tiek jo aplinka yra palankiai nusiteikę Rusijos atžvilgiu. Ukrainos vadovo pasikeitimas šios problemos neišspręstų. Jis priminė, kad D. Trumpas yra sakęs norintis tokio Ukrainos lyderio, kuris susitartų su Rusija, o Maskvos reikalavimas yra Donbaso perdavimas.
Reikalavimą Ukrainai nesiginti ekspertas vadina absurdu
A. Kumpis D. Trumpo spaudimą Ukrainai dėl „Starlink“ ir dalijimosi žvalgybine informacija pavadino absurdu. Jo teigimu, nesuprantama, kaip iš valstybės, kuri ginasi nuo agresijos, galima reikalauti nesiginti.
Ekspertas taip pat suabejojo teiginiais, kad Rusija galėtų būti privesta prie derybų stalo leidus jai eksportuoti naftą, o Ukrainai atsisakius smūgių naftos perdirbimo gamykloms. Jis priminė, kad pirmoji V. Putino sąlyga yra Ukrainos kariuomenės pasitraukimas iš Donbaso ir karių atitraukimas iš dar neokupuotų teritorijų.
Pasak A. Kumpio, tik įgyvendinus šį reikalavimą esą būtų galima pradėti kalbėtis. Sąlygos, susijusios su naftos eksportu ar sankcijų panaikinimu, jo teigimu, nėra pagrindinės – tai papildomi reikalavimai, kylantys po pirminių Rusijos reikalavimų.
Kyjive nerimą kelia oro pavojaus paskelbimas po sprogimų
M. Milta pasakojo, kad pastaroji naktis Kyjive buvo įtempta. Didžiausią nerimą kelia tai, kad tiek vakar, tiek užvakar dalis dešiniajame Dniepro krante gyvenančių Kyjivo gyventojų pirmiausia išgirdo balistinės raketos sprogimą, o tik vėliau buvo paskelbtas oro pavojus.
Užvakar tai įvyko apie 21 valandą, vakar – apie 23 valandą. Įprastai tvarka būna priešinga: pirmiausia paskelbiamas pavojus, o vėliau girdimi numuštų raketų sprogimai.
M. Milta teigė, kad tokią situaciją galėjo lemti ir Ukrainos prezidento minėtas žvalgybinės informacijos iš sąjungininkų trūkumas. Kai tai pasikartoja dvi naktis iš eilės, žmonės ima kitaip vertinti savo saugumą.
Vis dėlto ukrainiečių pasitikėjimas oro gynyba ir kariuomene nėra prarastas. Sociologiniai tyrimai rodo itin aukštą pasitikėjimą gynėjais, kurie gina šalį sausumoje, ore ir vandenyje.
Tačiau padėtį apsunkina didelis išpuolių mastas. Per vieną naktį buvo paleistos 39 balistinės raketos. Ukrainoje veikia „Patriot“ sistemos, tačiau trūksta perėmėjų, skirtų balistinėms raketoms numušti. Be to, toliau naudojami reaktyviniai dronai.
Nerimą dar labiau sustiprino pranešimai apie tą naktį įvestus „Starlink“ ryšio apribojimus. Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose kariniai daliniai skelbė, kad tokie ribojimai smarkiai apsunkina galimybes apsisaugoti nuo reaktyvinių dronų.
Situaciją komplikuoja ir elektros tiekimo ribojimai, kurie jau spalio mėnesio viduryje buvo taikomi nepaisant to, kad šildymo sezonas dar nebuvo prasidėjęs. M. Milta pasakojo iš savo biuro, nes namuose neturėjo elektros. Todėl Ukrainos didmiesčiuose vis daugiau dėmesio skiriama planams, kaip civiliams išgyventi artėjančią žiemą.