„The Telegraph“ skelbia, kad „Starshield“ paslaugos apribojimus Ukrainoje pasiūlė „SpaceX“ savininkas Elonas Muskas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiai idėjai pritarė. Apie tai, remdamasi leidiniu, praneša UNIAN.
Žurnalistų šaltinių teigimu, E. Muskas D. Trumpui pasiūlė apriboti sistemą, kurią Ukrainos kariuomenė naudoja ir kovai su Rusijos dronais, puolančiais Ukrainos miestus. Vienas šaltinis tvirtino, kad prezidentas sutiko su pasiūlymu, o Pentagonas vėliau įgyvendino atitinkamas priemones.
Viešai tiek E. Muskas, tiek D. Trumpas neigė savo vaidmenį. E. Muskas pareiškė, kad sprendimą priėmė JAV karinės pajėgos ir valstybės vadovas. Tačiau aukšto rango leidinio šaltinis šią versiją pavadino neatitinkančia tikrovės. Jo teiginius patvirtino aukšto rango Europos pareigūnas ir du Ukrainos atstovai.
Trumpas sutrikimas sukėlė rimtų padarinių
Netikėtai šią savaitę įvesti „SpaceX“ karinės palydovinio interneto paslaugos „Starshield“ naudojimo apribojimai sukėlė nerimą Ukrainos kariuomenėje ir valdžios institucijose. Vadai pranešė apie prarastus dronus ir sutrikusias operacijas.
Incidentas atkreipė dėmesį į Ukrainos priklausomybę nuo „Starshield“ – karinės „Starlink“ versijos, kuri sudaro svarbų šalies dronų operacijų ir ryšių pagrindą. Taip pat vėl iškilo klausimas, kas iš tiesų kontroliuoja prieigą prie šios sistemos.
Ketvirtadienį keli Ukrainos kariuomenės daliniai pranešė, kad ryšys atkurtas, tačiau apribojimų priežastys liko neaiškios. Sutrikimas truko maždaug vieną dieną, bet paveikė kelis dronus ir kitas sistemas. Dėl nutrūkusio ryšio žlugo kai kurios operacijos, o dalis dronų buvo prarasta.
Taip situaciją apibūdino Ukrainos 413-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko „Raid“, besispecializuojančio taktinėse dronų operacijose ir smūgiuose į tolimus taikinius, vadas Jevhenas Karasas.
Šis įvykis dar labiau paaštrino Kyjivo ir Vašingtono santykius. Įtampą jau buvo padidinęs pranešimuose minimas D. Trumpo susitarimas su Maskva dėl rusiško dyzelino importo, kurį Ukraina įvertino kaip išdavystę.
Naujienų agentūra AP apžvelgė, kuo Ukrainos karinėms operacijoms svarbi „SpaceX“ palydovinio ryšio paslauga.
Kas yra „Starshield“?
„Starshield“ – „SpaceX“ palydovinė programa, skirta vyriausybėms ir kariuomenėms. Ji sukurta „Starlink“ technologijos pagrindu ir pritaikyta su nacionaliniu saugumu susijusioms užduotims. Programa apima saugų ryšį, Žemės stebėjimą, palydovus su specializuotais jutikliais bei papildomas šifravimo ir saugumo priemones neskelbtinoms vyriausybinėms operacijoms.
„Starlink“ naudoja tūkstančius žemojoje Žemės orbitoje skriejančių palydovų, kad antžeminiams terminalams teiktų plačiajuostį interneto ryšį. Tai ypač svarbu vietovėse, kur įprasta infrastruktūra nepasiekiama arba yra apgadinta.
Nuo komercinei rinkai skirtos „Starlink“ „Starshield“ skiriasi tuo, kad yra orientuota į vyriausybių poreikius, gali naudoti specialiai jai skirtus palydovus ir įrangą.
Ukrainos Nepriklausomos kovos su korupcija komisijos įkūrėja ir generalinė sekretorė Olena Trehub teigė, kad „Starshield“ užtikrina gerokai didesnį duomenų perdavimo greitį ir geresnį ryšį. Civiliams ši paslauga neprieinama – ja gali naudotis tik kariuomenė.
Pasak O. Trehub, patikimas ir spartus ryšys būtinas Ukrainos kariuomenės operacijoms, kuriose naudojami dronai ir greitai sausumoje bei ore judantys daliniai. Operatoriai turi realiuoju laiku matyti aiškų vaizdą, kad galėtų įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.
Skaitmenizuotame Ukrainos mūšio lauke naudojamos ir tokios sistemos kaip „Delta“, skirtos mūšio lauko duomenims valdyti bei dalytis. Todėl dideliems informacijos kiekiams perduoti reikalingas stabilus ir greitas ryšys.
O. Trehub pabrėžė, kad svarbu ne tik turėti galimybę prisijungti, bet ir užtikrinti pakankamą ryšio spartą, kurios negalima mažinti. Jos teigimu, vien standartinės civilinės „Starlink“ paslaugos kariuomenės poreikiams nebūtų pakankamos.
Viena svarbiausių „Starshield“ klienčių yra JAV federalinė valdžia. Šią savaitę E. Muskas pareiškė, kad sistema priklauso JAV ir yra jos kontroliuojama, o sprendimus dėl naudojimo priima JAV kariuomenė, o galiausiai – prezidentas. Šie žodžiai paskatino klausti, kas buvo atsakingas už Ukrainai pritaikytus apribojimus.
„Starlink“ ir „Starshield“: panašios technologijos, skirtinga paskirtis
Abi paslaugos remiasi didele dalimi tų pačių „SpaceX“ palydovinių technologijų ir pajėgumų, tačiau jų paskirtis nėra vienoda. „Starlink“ teikia komercines paslaugas, o „Starshield“ skirta vyriausybių ir nacionalinio saugumo užduotims.
Vis dėlto šias sistemas ne visada galima aiškiai atskirti. „Starshield“ gali naudotis platesniu „Starlink“ palydovų tinklu ir susijusia infrastruktūra, taip pat atskirais, specialiai jai skirtais palydovais bei sistemomis.
Iš pradžių komerciniam naudojimui sukurta „Starlink“ ypač svarbi tapo po 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Jos terminalai padėjo valdžios institucijoms, gelbėjimo tarnyboms ir kariuomenės daliniams palaikyti ryšį, nors Rusijos atakos niokojo ryšių infrastruktūrą.
Fronte paslauga padeda palaikyti ryšį tarp dalinių ir vykdyti operacijas, kurioms būtinas nenutrūkstamas dronų bei jų operatorių ryšys. Tai apima ir užduotis, kai operatoriai skrydžio metu turi gauti vaizdo informaciją iš dronų.
Šios dvi paslaugos viena kitos nepakeičia, nors naudoja tas pačias technologijas. Todėl konkretiems terminalams ar karinėms paslaugoms taikomi apribojimai nebūtinai reiškia viso „Starlink“ tinklo išjungimą. Lygiai taip pat civilinių terminalų veikimas negarantuoja, kad bus pasiekiamas specializuotas karinis ryšys.
Kas vyko sutrikus ryšiui?
Ukrainos kariškiai teigė, kad apribojimai paveikė terminalus, perduodančius duomenis dideliu greičiu. Dėl to sutriko kai kurios dronų operacijos, o operatoriams nebegalint palaikyti ryšio su ore esančiais aparatais buvo prarasta dronų.
Po E. Musko pareiškimų taip ir liko neaišku, kas buvo atsakingas už šiuos apribojimus. Pentagonas į AP klausimus apie sulėtėjusį ryšį neatsakė.
Ketvirtadienį J. Karasas pranešė, kad jo dalinio ryšio greitis vėl atitiko reikalavimus, todėl operacijos buvo tęsiamos. Jis teigė nežinantis, ar sutrikimą lėmė laikinas techninis gedimas, ar kita priežastis.
Vis dėlto, pasak vado, incidentas dar kartą parodė atsarginio ryšio poreikį. Ukrainos kariuomenė rengia alternatyvius sprendimus, nors jie būtų brangesni ir mažiau veiksmingi.