Praėjo dveji metai nuo tada, kai Vilniaus rajone buvo nugriautas verslininko ir buvusio Seimo nario Antano Boso namas, tačiau teisme vis dar sprendžiamas klausimas, kiek savivaldybė turės atlyginti už patirtą žalą.
A. Bosas prašo kompensuoti nugriauto statinio statybos ir griovimo išlaidas, tačiau Vilniaus rajono savivaldybė nesutinka su reikalaujama suma.
Vilniaus rajono savivaldybės mero patarėjas Kęstutis Butvydas Eltai nurodė, kad šiuo metu A. Bosas prašo priteisti 465 850,91 euro ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų. 2026 m. birželį jis savo reikalavimą buvo sumažinęs nuo 476 667,56 euro iki 449 785,91 euro, tačiau 2026 m. spalio 13 d. pateiktu pareiškimu sumą vėl padidino 16 065 eurais.
K. Butvydo teigimu, spalį savivaldybė teismui pateikė A. Bosui papildomų klausimų dėl išlaidų, kurias jis prašo atlyginti. Teismas pasiūlė verslininkui į juos atsakyti, o savivaldybei – pateikti savo poziciją dėl spalio 13 d. pateikto reikalavimo padidinimo.
Verslininkas siekia prisiteisti Aukštuolės kaime, Vilniaus rajone, esančiame sklype atliktų namo statybos ir griovimo darbų kainą. Savo reikalavimą jis grindžia tuo, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.
2024 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) įpareigojo nugriauti A. Boso namą ir kitus statinius. Kartu teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybė turi padengti 90 proc. pastatų statybos ir griovimo išlaidų.
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius anksčiau yra sakęs, kad savivaldybė pasirengusi vykdyti LAT sprendimą dėl išlaidų kompensavimo, tačiau mano, jog prašoma suma nėra pagrįsta.
A. Boso sklypas yra Vilniaus rajono Aukštuolės kaimo Vakaro gatvėje. Vykdant teismo sprendimą jame nugriauti namas, klėtis ir pirtis.
LAT galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė, kad Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas bei buvęs Seimo narys A. Bosas privalo nugriauti Aukštuolės kaime pastatytą namą, nes statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai.
Teismas nurodė pastatus nugriauti per šešis mėnesius, o 90 proc. dėl to patirtų išlaidų turėtų kompensuoti Vilniaus rajono savivaldybė.
Teismai nustatė, kad sklypo, kuriame stovėjo A. Boso namas, pagrindinė paskirtis yra miškų ūkio. Dėl to sodybos statyba jame nebuvo leidžiama, o savivaldybė neturėjo teisės išduoti tokio statybą leidžiančio dokumento.