Nuomojantis būstą kai kuriems žmonėms gali būti pasiūlyta papildomai mokėti už galimybę jame deklaruoti gyvenamąją vietą. Nekilnojamojo turto investuotojas Giedrius Skėrys pasakojo iš dalies nuomininkų prašantis tokio mokesčio, kuris per metus gali sudaryti nuo 180 iki 360 eurų. Tačiau gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje yra nemokamas, o galiojančią nuomos sutartį turintis žmogus ne visada privalo gauti atskirą būsto savininko leidimą.
Prieš investuotojų konferenciją „Financial Freedom Forum“ vykusiame vebinare G. Skėrys teigė naujų nuomininkų klausiantis, ar jie ketina deklaruoti gyvenamąją vietą jo nuomojamame būste. Jei atsakymas būna teigiamas, jis prašo papildomo atlygio.
Investuotojas nurodė, kad iš keturių nuomininkų, norėjusių deklaruoti adresą, du sutiko mokėti po 30 eurų, o kiti du – po 15 eurų kas mėnesį. Mokant visus metus, tokia suma vienam asmeniui sudarytų atitinkamai 360 arba 180 eurų.
G. Skėrys tokį prašymą aiškino tuo, kad nuomininkui išsikrausčius jį reikės išregistruoti, o tai esą sukuria papildomų rūpesčių. Vėliau jis pripažino, kad išregistravimo procedūra nėra sudėtinga.
Deklaruoti gyvenamąją vietą galima ir be atskiro leidimo
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistė Indrė Naureckaitė pabrėžė, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nekainuoja. Reikalingas savininko patvirtinimas priklauso nuo pasirinkto būdo.
Jeigu deklaracija teikiama internetu, sistema prašo įvesti patalpų savininko duomenis ir sulaukti jo patvirtinimo. Tačiau atvykus deklaruoti gyvenamosios vietos į savivaldybę ar seniūniją, pakanka galiojančios nuomos sutarties – atskiro savininko sutikimo tokiu atveju nereikia.
Advokato padėjėja Dovilė Navickaitė taip pat nurodė, kad gyvenamąją vietą galima deklaruoti per epaslaugos.lt, Registrų centro savitarną arba atvykus į savivaldybę ar seniūniją. Gyvai besikreipiančiam žmogui reikia turėti asmens dokumentą ir galiojančią nuomos sutartį. Jos tvirtinti pas notarą nereikia.
Anot I. Naureckaitės, jeigu nuomos sutartį yra pasirašiusios abi šalys, savininkas negali uždrausti nuomininkui deklaruoti gyvenamosios vietos. Be to, jei adresas deklaruojamas nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui, sutarčiai pasibaigus deklaracija nutrūksta automatiškai.
96,8 euro mokestis taikomas ne už pačią deklaraciją
„Youston“ skelbiamame įkainių priede nurodyta paslauga „Gyvenamosios vietos deklaravimas“, kurios vienkartinė kaina visam sutarties laikotarpiui – 96,8 euro. Bendrovės svetainėje taip pat rašoma, kad gyventojui išrašoma sąskaita, o ją apmokėjus suteikiamas leidimas deklaruoti adresą.
„Youston“ atstovė Samanta Razminė paaiškino, kad ši suma nėra mokestis už patį gyvenamosios vietos deklaravimą. Ji taikoma tik tuomet, kai žmogus savo noru užsisako papildomą administracinę paslaugą – bendrovės darbuotojų pagalbą atliekant su deklaracija susijusius veiksmus jo vardu.
Pasak S. Razminės, tokia paslauga dažniausiai aktuali užsieniečiams arba žmonėms, kurie neturi pakankamai laiko ar žinių viską atlikti savarankiškai. Reikalingus dokumentus turintis gyventojas gyvenamąją vietą gali deklaruoti pats, o bendrovės patvirtinimas ar leidimas tokiu atveju suteikiamas nemokamai.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat nurodė, kad tam tikrais atvejais pakanka apgyvendinimo sutarties, jeigu joje aiškiai nurodyta žmogaus teisė gyventi konkrečiose patalpose.
Papildomos išlaidos galimos tik tam tikromis aplinkybėmis
D. Navickaitės teigimu, valstybei už gyvenamosios vietos deklaravimą mokėti nereikia. Todėl vien dėl to, kad nuomininkas nori deklaruoti adresą savininkui priklausančiame būste, nuomotojas neturėtų reikalauti papildomo mokesčio ar didinti nuomos kainos.
Galima išimtis būtų atvejis, kai nuomojamos patalpos dokumentuose nėra priskirtos gyvenamosios paskirties objektams. Tokiu atveju savininkui gali atsirasti papildomų išlaidų. Vilniuje 2026 metais ne pagal paskirtį naudojamoms patalpoms nustatytas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Vis dėlto vien nuomininko deklaruotas adresas savaime nereiškia, kad savininkui tikrai padidėjo mokestis. Ar tarifas taikomas konkrečioms patalpoms, priklauso nuo jų aplinkybių.
Jei savininkas faktiškai patiria papildomų išlaidų, dėl jų kompensavimo jis gali susitarti su nuomininku. Tokia sąlyga turėtų būti įrašyta į nuomos sutartį. Jau sudarytos sutarties viena šalis vienašališkai pakeisti negali – tam būtinas abiejų šalių sutikimas.
Nuomininkas turi teisę nemokėti nepagrįstų papildomų sumų už gyvenamosios vietos deklaravimą. Jei nuomotojas tokio mokesčio prašo, verta išsiaiškinti, už kokią konkrečiai paslaugą jis renkamas, kuo grindžiamas ir ar tai numatyta sutartyje.
Jeigu pinigai jau sumokėti, reikėtų išsaugoti mokėjimo įrodymą ir paprašyti nuomotojo pagrįsti reikalaujamą sumą. Jei pagrindimo nėra, galima reikalauti, pavyzdžiui, sumažinti nuomos mokestį jau sumokėta suma.