Rugpjūtį gyventojų sąskaitose laikomų pinigų suma sumažėjo, tačiau paskolų likutis padidėjo. Tuo pat metu per metus indėlių bankuose gerokai pagausėjo. Ekonomistai teigia, kad šiems pokyčiams įtakos turėjo ir iš II pensijų pakopos fondų atsiimtos lėšos.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, rugpjūtį gyventojų indėliai sumažėjo 119,4 mln. eurų, arba 0,4 proc., o paskolų likutis išaugo 243,3 mln. eurų, arba 1,2 proc.
Per metus gyventojų indėliai padidėjo 15,7 proc., o vartojimo paskolų likutis – 24,7 proc.
Didžioji indėlių dalis skirta ne taupymui
Rugpjūčio pabaigoje kredito įstaigose gyventojai laikė 30,6 mlrd. eurų.
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad didžioji šių lėšų dalis yra laikoma lengvai pasiekiamose sąskaitose, todėl bendra indėlių suma neparodo, kiek gyventojai iš tikrųjų atideda taupymui.
Terminuotuose indėliuose laikoma maždaug ketvirtadalis visų lėšų, o likusi dalis yra atsiskaitomosiose sąskaitose. Todėl indėlių bendros sumos pokyčiai mažai atskleidžia gyventojų taupymo įpročius. Mėnesinius svyravimus lemia sezoniniai elgsenos pokyčiai, pajamų ir išlaidų kaita, o šiemet – ir galimybė atsiimti II pensijų pakopoje sukauptus pinigus.
Vienadieniai indėliai, kuriuos galima lengvai pasiekti, rugpjūčio pabaigoje sudarė 22,3 mlrd. eurų. Per mėnesį jų suma sumažėjo 147,6 mln. eurų. Sutarto termino indėliai padidėjo 24 mln. eurų ir siekė 8 mlrd. eurų.
Naujų sutarto termino indėlių vidutinė palūkanų norma per mėnesį padidėjo nuo 2,22 iki 2,57 proc.
Dalį atsiimtų pensijų lėšų gyventojai paliko bankuose
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas metinį indėlių didėjimą vertina kaip ypač spartų. Jo teigimu, augimą labiausiai paskatino išmokos žmonėms, pasitraukusiems iš II pensijų pakopos fondų. Nemaža dalis šių pinigų iki šiol laikoma einamosiose, kaupiamosiose arba terminuotose sąskaitose.
Ekonomistas pažymi, kad rugpjūčio pabaigos statistikoje atsispindi lėšos, išmokėtos pasitraukusiems iš fondų pirmąjį ir antrąjį metų ketvirčiais.
I. Genytė-Pikčienė metinį indėlių augimą taip pat sieja su didesnėmis gyventojų pajamomis ir pensijų reforma. Jos vertinimu, po pirmojo metų ketvirčio į gyventojų indėlius pateko apie 2 mlrd. eurų iš II pakopos fondų atsiimtų lėšų, tačiau vėliau išmokų buvo gerokai mažiau.
T. Povilauskas ragina rugpjūčio rezultatą vertinti lyginant jį su ankstesnių metų to paties mėnesio duomenimis. Šiemet indėliai rugpjūtį sumažėjo labiau nei ankstesniais metais, todėl, jo manymu, gyventojai santykinai daugiau išleido iš II pakopos atsiimtų pinigų.
Ekonomistas taip pat primena, kad suteiktos paskolos paprastai padidina pinigų kiekį sąskaitose. Lėšų gyventojų sąskaitose daugina ir valdžios skolinimasis užsienyje bei šių pinigų išleidimas vidaus rinkoje.
Vis dėlto indėlių augimą ateityje gali pristabdyti brangstanti importuojama energetika ir didėjanti infliacija.
I. Genytė-Pikčienė gyventojams rekomenduoja turėti lengvai pasiekiamą rezervą nenumatytiems atvejams, o likusias lėšas investuoti apgalvotai ir paskirstyti riziką.
Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis iš pensijų fondų atsiimtų pinigų nėra nei naudojama, nei investuojama – jie tiesiog laikomi atsiskaitomosiose sąskaitose. Aukštos infliacijos sąlygomis tokios lėšos nuvertėja.
Vartojimo paskolos didėja sparčiausiai
LB duomenimis, rugpjūtį gyventojų paskolų likutis siekė 20,1 mlrd. eurų. Per metus jis padidėjo 14,2 proc.
Didžiausią mėnesio augimo dalį sudarė būsto paskolos. Jų likutis padidėjo 196 mln. eurų, arba 1,2 proc., ir pasiekė 16,5 mlrd. eurų.
Vartojimo paskolų likutis išaugo 56,7 mln. eurų, arba 2,6 proc., iki 2,2 mlrd. eurų. Kitoms reikmėms skirtų paskolų likutis sumažėjo 9,4 mln. eurų, arba 0,7 proc., iki 1,4 mlrd. eurų.
Per metus būsto paskolos padidėjo 14,1 proc., vartojimo paskolos – 24,7 proc., o kitų tikslų paskolos – 2,1 proc.
LB taip pat skelbia, kad naujų vartojimo paskolų vidutinė palūkanų norma rugpjūtį pakilo nuo 8,36 iki 8,49 proc. Visų naujų paskolų gyventojams vidutinė norma sudarė 6,05 proc., o būsto paskolų – 4,16 proc.
I. Genytė-Pikčienė teigia, kad anksčiau vartojimo paskolų augimą skatino žemesnės palūkanos ir aktyvi būsto rinka. Žmonės, pasiėmę būsto paskolas, papildomai skolindavosi remontui, įrengimui ar baldams.
Jos vertinimu, rugpjūtį vartojimo paskolų metinis augimas jau buvo šiek tiek lėtesnis.
T. Povilauskas primena, kad LB statistika apima komercinius bankus, bankų filialus ir kredito unijas, tačiau neapima kitų kredito davėjų, kurie paskolas teikia brangiau.
Ekonomisto teigimu, spartų metinį augimą iš esmės lemia „Revolut“ banko išduodamų vartojimo paskolų pokyčiai. Kituose bankuose augimas yra vienaženklis arba tik šiek tiek viršija 10 proc.
Brangesnės paskolos gali sumažinti paklausą
T. Povilauskas pastebi, kad kylant infliacijai gyventojai gali skolintis tam, kad išlaikytų įprastą vartojimo lygį.
I. Genytė-Pikčienė mano, kad didesnė infliacijos rizika ir kylančios palūkanų normos gali sumažinti tiek būsto, tiek vartojimo paskolų paklausą.
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet palūkanų normas didino birželį ir rugsėjį. Rugsėjį ECB nurodė, kad infliacijos riziką didina konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad besitęsiantis JAV–Irano karas ir energetikos krizė didina didelės infliacijos tikimybę, todėl palūkanų normų didėjimas gali dar nesibaigti. Tai, jos vertinimu, toliau mažintų tiek būsto, tiek vartojimo kreditų paklausą.