Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad sprendimas pasitelkti kariuomenę valstybės sienos su Rusija apsaugai ties Kaliningrado sritimi stiprinti buvo priimtas bendru sutarimu. Pasak jo, tai nebuvo vien vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno iniciatyva.
Šalies vadovas naujienų portalui „15min“ sakė, kad M. Katelyno prašymas buvo suderintas su visais sprendimo priėmimo procese dalyvavusiais asmenimis, o dėl būtinybės taip reaguoti buvo sutarta bendrai.
G. Nausėdos teigimu, kariuomenės pasitelkimas yra prevencinė priemonė, kuria siekiama sumažinti galimų provokacijų ir incidentų riziką. Prezidentas taip pat pabrėžė nemanantis, kad dėl šio sprendimo gyventojai turėtų baimintis.
Jis aiškino, kad saugumo srityje geriau pasirengti iš anksto ir imtis didesnių apsaugos priemonių, nei vėliau priverstinai reaguoti į jau įvykusį incidentą.
Prezidentas taip pat nurodė turintis ne tik informacijos apie galimus Rusijos veiksmus, bet ir jos patvirtinimą.
Anot G. Nausėdos, Latvijoje įvykęs incidentas parodė, kad gali būti mėginama neteisėtai patekti į valstybės teritoriją. Jis svarstė, kad tokie asmenys formaliai gali būti pristatomi kaip pagalbos nelegaliems migrantams teikėjai, tačiau neaišku, kokių kitų veiksmų jie galėtų imtis per trumpą buvimo kitos šalies teritorijoje laiką.
Šalies vadovas neatmetė ir scenarijaus, kad Rusijoje prasidėjus mobilizacijai gali padaugėti spontaniškų arba pačios Rusijos nekontroliuojamų bandymų išvykti iš šalies. Todėl, jo teigimu, Lietuva turi būti pasirengusi ir tokiai galimybei.
Trečiadienį vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas paskelbė, kad nuspręsta sustiprinti Lietuvos pasienio apsaugą ties Kaliningrado sritimi, pasitelkiant kariuomenę.
Tokio sprendimo imtasi po šią savaitę įvykusio incidento, kai ginkluotų asmenų lydima migrantų grupė bandė neteisėtai kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad pasienio apsauga stiprinama prevenciškai, nes matoma signalų apie galimą agresyviai nusiteikusių užsieniečių antplūdžio didėjimą dėl galimos mobilizacijos Rusijos Federacijoje.
Šiuo metu sutarta Lietuvos pasienio apsaugai pasitelkti iki kuopos – apie 100 karių. Numatyta, kad jie ties Kaliningrado sritimi bus dislokuoti maždaug dviem savaitėms, tačiau sprendimo trukmė ir karių skaičius gali būti keičiami, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją.