Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad „Rail Baltica“ projektas turi Europos Parlamento palaikymą. Lietuva taip pat siekia užsitikrinti papildomą finansavimą iš 2028–2034 metų Europos Sąjungos biudžeto.
Praėjusią savaitę Strasbūre viešėjęs ministras apie projektą kalbėjosi su Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto (TRAN) pirmininke Elissavet Vozemberg-Vrionidi, frakcijų vadovais ir pranešėjais.
Vienas pagrindinių pokalbių klausimų buvo karinis mobilumas ir atsparumas. Šiame kontekste aptartas ir papildomas „Rail Baltica“ finansavimas per kitą ES finansinę perspektyvą.
J. Taminskas pirmadienį žurnalistams sakė, kad projektą palaiko dauguma Europos Parlamento narių.
Ministras pripažino, jog „Rail Baltica“ įgyvendinimas vėluoja, o projekto kaina didėja. Vis dėlto, jo vertinimu, tai nėra nauji iššūkiai: geležinkelio magistralė apima tris valstybes ir statoma jau dešimtmetį, todėl ilgesnė darbų trukmė didina sąnaudas.
Lietuva, pasak J. Taminsko, savo įsipareigojimus ketina įvykdyti iki 2030 metų. Ministras taip pat atmetė teiginį, kad Lietuvos dalyje nustatyta daug broko, tačiau pripažino, jog kai kurie rangovai galėjo padaryti pažeidimų.
Anksčiau buvo skelbta apie galimus defektus dviejuose europinės geležinkelio magistralės ruožuose, kuriuos rengė „Fegdos grupės“ bendrovės.
Ministro teigimu, „LTG Infra“ naudojasi teisinėmis priemonėmis ir prireikus jas taikys toliau, kad nekokybiškai atlikti darbai būtų sutvarkyti arba atlikti iš naujo.
Vertindamas projekto eigą kaimyninėse šalyse, J. Taminskas nurodė, kad Estija, kaip ir Lietuva, kol kas telpa į numatytus terminus. Daugiau sunkumų esą kyla Latvijoje, tačiau ministras tikisi, kad pasikeitus šios šalies vyriausybei projektas pajudės iš sąstingio.
J. Taminskas vylėsi, kad Latvijoje projektas pajudės, jei premjero pareigas ir toliau eis Andris Kulbergas. Tuo metu Estija, ministro teigimu, darbus vykdo pagal planą ir laikosi terminų.
ELTA primena, kad spalio viduryje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos, Latvijos bei Estijos vadovai pasirašė bendrą laišką Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkams Antonio Costa ir Ursulai von der Leyen. Jame prašoma užtikrinti lėšas „Rail Baltica“ projektui užbaigti.
„Rail Baltica“ yra didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje. Jį įgyvendinant numatoma nutiesti elektrifikuotą europinio standarto dvikelį geležinkelį, sujungsiantį Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.