Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigiamai vertina užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio darbą ir tikisi, kad iki metų pabaigos Lietuva pasieks apčiuopiamą pažangą santykiuose su Kinija.
Trečiadienį BNS duotame interviu Vyriausybės vadovas teigė, kad procesas vyksta ramiai, be viešo triukšmo. Jo vertinimu, bendraujant su Rytų valstybėmis svarbus santūrus bendradarbiavimas, o dalis darbų jau atlikta. Iki metų pabaigos jis norėtų matyti aiškų poslinkį atkuriant Lietuvos diplomatinį atstovavimą.
M. Sinkevičius pripažino, kad rezultatas priklauso ne vien nuo Lietuvos, nes tai tarpvalstybiniai klausimai, kuriems išspręsti reikia laiko ir atsižvelgti į specifines aplinkybes.
Pasak premjero, Vyriausybė yra parengusi veiksmų planą diplomatiniam atstovavimui santykiuose su Kinija atkurti. Jame numatyti konkretūs žingsniai ir terminai, o gruodis įvardytas kaip laikotarpis, kada tikimasi proveržio.
Plano detalių ministras pirmininkas neatskleidė. Jis sakė, kad iš ankstesnės patirties pasimokyta, todėl dabar sąmoningai vengiama šį procesą aptarinėti viešai.
M. Sinkevičius taip pat nepatvirtino ir nepaneigė, kad atnaujinti pokalbiai dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo Lietuvoje.
Premjeras teigė pats nedalyvaujantis susitikimuose ir derybose su Kinijos atstovais – šią sritį kuruoja užsienio reikalų ministras K. Budrys.
Anksčiau M. Sinkevičius buvo sakęs, kad iš ministro tikisi pažangos atkuriant diplomatinius santykius iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį.
Vertindamas bendrą K. Budrio darbą, premjeras teigė, kad ministras dirba gerai. Jo nuomone, veiklos nereikėtų vertinti pagal vieną klausimą – svarbu atsižvelgti į visą diplomatinį atstovavimą. M. Sinkevičius pabrėžė, kad K. Budrys dirba ne tik su Rytų kryptimi.
Premjeras taip pat sakė matantis, kad Lietuva yra girdima ir matoma, mezga naujas partnerystes, o ministro veikloje įžvelgia galimybių spręsti ir atskirus su darbo jėgos migrantais susijusius klausimus. Jis pabrėžė, kad lūkestis dėl pažangos yra aiškiai išsakytas, todėl tikisi, jog jis bus įgyvendintas nuoširdžiai ir laiku.
Kaip skelbė BNS, valdantieji pastaruoju metu vis dažniau kalba apie santykių su Kinija normalizavimą ir diplomatinio atstovavimo atkūrimą iki tokio lygio, kokį turi kitos Europos Sąjungos valstybės. Šis tikslas įrašytas ir Vyriausybės programoje.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pablogėjo 2021 metų rudenį, kai Vilnius leido Taivanui sostinėje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kitose valstybėse analogiškos įstaigos paprastai vadinamos Taipėjaus atstovybėmis.
Po šio sprendimo Kinija vienašališkai sumažino diplomatinio atstovavimo lygį – ambasadorius pakeitė laikinieji reikalų patikėtiniai. Lietuva savo ruožtu neišdavė naujų akreditacijų Kinijos diplomatams, todėl nuo pernai gegužės šalyje nebeliko nė vieno Kinijos diplomato.