Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad visuotinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę būtų įmanoma pradėti taikyti nuo 2030 metų. Vis dėlto, jo teigimu, toks sprendimas būtų susijęs su tam tikromis rizikomis, apie kurias bus informuoti sprendimų priėmėjai.
Ministras Žinių radijui sakė, kad Krašto apsaugos ministerija pateiks savo vertinimą, o galutinį sprendimą priims atsakingi politikai, įvertinę įvardytas rizikas.
BNS skelbė, kad galimybę pereiti prie visuotinio šaukimo modelio ketvirtadienį svarstys Valstybės gynimo taryba (VGT). Opoziciniai konservatoriai dar šią savaitę pasiūlė tokį modelį Lietuvoje įgyvendinti nuo 2030 metų.
Prie visuotinio šaukimo artėjama palaipsniui
R. Kauno vertinimu, Lietuva prie visuotinio vaikinų šaukimo jau juda palaipsniui. Šaukiamų jaunuolių skaičius didinamas, tačiau kartu mažėja galinčių tarnauti asmenų.
Ministras atkreipė dėmesį į nepalankią demografinę padėtį: mažėjant gimstamumui, mažėja ir jaunų piliečių, kurie ateityje galėtų būti šaukiami atlikti tarnybą. Todėl, pasak jo, šalis prie visuotinio šaukimo artėja net ir nekeldama sau atskiro tokio tikslo.
R. Kaunas iš esmės palaiko visuotinio šaukimo įvedimą, tačiau konkrečių su tokiu sprendimu susijusių rizikų viešai neįvardijo.
Jo teigimu, visuotinis šaukimas sustiprintų ne tik ginkluotos Lietuvos gynybos pajėgumus. Jis taip pat padėtų visuomenei geriau pasirengti galimoms krizėms ir suprasti, kaip jų metu elgtis.
Ministras pabrėžė, kad tarnybos nauda neapsiribotų vien kariniais įgūdžiais – svarbu ne tik išmokti šaudyti ar perprasti taktiką.
Šiemet į Lietuvos kariuomenę planuojama pašaukti daugiau nei 5,3 tūkst. jaunuolių.