Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį paragino Vakarų valstybes, įskaitant Europą ir Jungtines Valstijas, aktyviau vykdyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino atgrasymo politiką.
Varšuvos saugumo forume jis teigė, kad Vakarai turi aiškiai parodyti Rusijai ir V. Putinui esantys pasirengę taikyti dar ryžtingesnes priemones. D. Tuskas pabrėžė, kad pirmiausia kalba apie sankcijas.
V. Zelenskis: Rusijai nesilaikant energetinių paliaubų, Ukraina atsakys
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis imsis atsako, jei Maskva nepritars „energetinėms paliauboms“, kurias sekmadienį vienašališkai paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Vaizdo kreipimesi į Varšuvos saugumo forumą V. Zelenskis sakė, kad Rusijai atsisakius sustabdyti smūgius energetikos sektoriuje, Ukraina taip pat tęs veiksmus.
Jis nurodė, kad jeigu Rusija nori, jog Ukraina nutrauktų tolimojo nuotolio atakas prieš jos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos eksportą, Maskva privalo liautis smogusi Ukrainos energetikos sistemai bei kritinei infrastruktūrai ir nutraukti žmonių žudymą.
Sumaištį sekmadienį sukėlė D. Trumpo pareiškimas, esą Rusija ir Ukraina susitarė sustabdyti smūgius viena kitos energetikos objektams. V. Zelenskis netrukus teigė apie tokį susitarimą nieko nežinantis, o Maskva kol kas į tai nereagavo.
Galimos paliaubos atrodė trapios ir dėl to, kad, pasak V. Zelenskio, sekmadienį Rusija smogė kelioms Ukrainos elektrinėms, įskaitant objektus Kyjive ir Charkive. Dėl atakų sutriko elektros tiekimas ir kilo pasipiktinimas.
Per puspenktų metų trunkantį plataus masto karą Rusija atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Dėl to civiliai gyventojai lieka be elektros, šildymo ir vandens, o Maskva siekia palaužti visuomenės pasipriešinimą invazijai. Ukrainos pareigūnai tokią taktiką vadina „žiemos pavertimu ginklu“.
Tuo metu Ukraina nuolat atakuoja Rusijos energetikos objektus, tarp jų – naftos perdirbimo gamyklas, kartais esančias giliai Rusijos teritorijoje. D. Trumpas dėl to apkaltino V. Zelenskį prisidėjus prie aukštų dyzelino kainų Jungtinėse Valstijose, likus vos kelioms savaitėms iki kadencijos vidurio rinkimų.
K. Kallas: nematome, kad Rusija laikytųsi paliaubų
Europos Sąjungos vyriausioji diplomatijos atstovė Kaja Kallas pirmadienį palankiai įvertino galimybę laikinai sustabdyti smūgius Ukrainos energetikos sektoriui, ypač artėjant žiemai. Vis dėlto ji sakė nematanti jokių ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi tokio susitarimo laikytis.
ES užsienio reikalų ministrų susitikime Liuksemburge K. Kallas teigė, kad paliaubų laikymosi iš Rusijos pusės kol kas nematyti. Ji taip pat pabrėžė norinti, kad susitarimas apimtų ne tik energetikos objektus, bet ir užtikrintų, jog nežūtų žmonės.
K. Kallas paragino Europos valstybes ir toliau remti Ukrainą, besiginančią nuo plataus masto Maskvos invazijos. Tai ji sakė po to, kai D. Trumpas penktadienį susitarė su V. Putinu, kad Jungtinės Valstijos pirks iš Rusijos dyzeliną, taip siekdamos spręsti aukštų kuro kainų problemą prieš kadencijos vidurio rinkimus.
Ukrainos ir Europos pareigūnai šį susitarimą įvertino neramiai, teigdami, kad jis gali padėti finansuoti Rusijos karo mašiną. Keli ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį taip pat pareiškė abejojantys, ar sandoris sumažins energijos kainas. Jų nuomone, jis labiau panašus į bandymą padėti respublikonams laimėti kadencijos vidurio rinkimus.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna žurnalistams Liuksemburge sakė nemanantis, kad susitarimas iš esmės pakeis degalų kainas. Jo vertinimu, sandoris daug labiau susijęs su vidaus politine padėtimi Jungtinėse Valstijose.
Paklausta apie D. Trumpo susitarimą su V. Putinu, K. Kallas pabrėžė, kad karas gali būti nutrauktas tik darant spaudimą Rusijai.
Ji priminė, kad būtent Rusija pradėjo karą, todėl spaudimas turi būti nukreiptas į Maskvą. Pasak K. Kallas, Rusijai sustojus, Ukrainai nebereikėtų imtis veiksmų savo šaliai ginti.
ES diplomatijos vadovė taip pat atmetė šeštadienį išsakytus D. Trumpo teiginius, kad Ukrainai reikėtų naujo prezidento, o V. Zelenskis nepadarė pakankamai, kad karas būtų užbaigtas. K. Kallas teigė, jog kol nėra paliaubų, Ukrainoje nėra tinkamas metas rengti rinkimus.
Jos teigimu, jei Rusijai bus daromas spaudimas sustabdyti karą, Ukrainoje rinkimai tikrai įvyks.
Ukrainoje per naujas atakas žuvo trys žmonės
Charkivo srities prokuratūra pranešė, kad sekmadienio vakarą per Rusijos dronų ataką prieš Pisočyno kaimą Charkivo rajone žuvo trys žmonės, dar devyni buvo sužeisti. Tarp nukentėjusiųjų yra vaikų.
Pasak tyrėjų, smūgis buvo suduotas 19 val. 25 min. tankiai gyvenamoje vietovėje šalia daugiabučių ir maisto prekių parduotuvių. Po atakos kilo gaisras.
Ukrainos oro pajėgos platformoje „Telegram“ pranešė, kad naktį į pirmadienį oro gynyba numušė arba slopino 89 iš 121 Rusijos paleisto drono. Per ataką taip pat buvo panaudota viena valdoma raketa „oras–žemė“ Ch-59 ir 121 dronas, tarp jų – 76 reaktyviniai „Shahed“ tipo dronai.
Smūgių padariniai užfiksuoti 15-oje Ukrainos vietų, o numuštų dronų nuolaužos nukrito keturiose vietovėse.
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį teigė, kad jos oro gynyba naktį perėmė 151 Ukrainos droną virš Rusijos regionų, neteisėtai aneksuoto Krymo ir Juodosios jūros vandenų.
Atskirame pranešime ministerija nurodė, kad Rusijos pajėgos naktį dronais atakavo neįvardytą Ukrainos uosto infrastruktūrą ir į Ukrainos uostamiestį Odesą plaukusį birių krovinių laivą. Teigta, kad laivas gabeno karinį krovinį.