Šeštadienį Prancūzijoje vykusiose demonstracijose policija keliuose miestuose panaudojo ašarines dujas, kad neleistų protestuotojams patekti į centrines jų dalis. Nauji protestai surengti praėjus savaitei po riaušių, praneša AFP žurnalistai.
Ašarinės dujos naudotos Lione, Lilyje, Tulūzoje, Monpeljė ir Nante. Prieš prasidedant demonstracijoms vidaus reikalų ministras Laurentas Nunezas perspėjo, kad valdžia netoleruos smurto ir viešosios tvarkos pažeidimų.
Tvarkai užtikrinti visoje šalyje dislokuota 70 tūkst. saugumo pajėgų. Protestai kilo dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų, o ankstesnės savaitės eitynės buvo peraugusios į riaušes: buvo niokojami viešieji pastatai, apiplėšta šimtai parduotuvių ir sulaikyta 2 700 žmonių.
L. Nunezas šeštadienį pranešė, kad jau sulaikyti 135 asmenys. Pareigūnai taip pat konfiskavo įvairių ginklų ir kitų pavojingų daiktų: metalinių rutulių, švininių šratų, fejerverkų, timpų, savadarbių bei pneumatiniai ginklų ir katanų. Ministras pabrėžė, kad šie duomenys yra preliminarūs ir dar gali keistis.
Policijos duomenimis, Paryžiuje protestuose dalyvavo 110 tūkst. žmonių. Dalis parduotuvių buvo apsaugotos lentomis, o Luvras ir Orsė muziejus uždaryti. Dešimtys riaušių policijos pareigūnų saugojo prieigas prie miesto žiedinio kelio ir neleido demonstrantams jo pasiekti.
Protestuotojų pyktis krypsta į Emmanuelį Macroną
Pagrindinė Paryžiaus demonstracija, valdžios nurodymu paskutinę minutę perkelta į pietrytinį sostinės pakraštį, iš esmės vyko ramiai ir buvo kupina šventinės nuotaikos. Kai kurie tėvai eitynes stebėjo kartu su mažais vaikais.
Vis dėlto protestuotojai neslėpė nepasitenkinimo prezidentu Emmanueliu Macronu. Jis uždraudė neprofesinių sąjungų rengiamas eitynes, kurias vyriausybė pavadino „neteisėtomis“, taip pat neleido demonstrantams artintis prie miesto centro.
Tokių priemonių prezidentas ėmėsi po praėjusį savaitgalį vykusių riaušių. E. Macronas dėl smurtinių išpuolių apkaltino „kraštutinių kairiųjų“ grupuotes ir teigė, kad jos siekia „sugriauti respubliką“.
Paryžietė Lea Berthelot, demonstracijoje persirengusi Prancūzijos nacionaliniu simboliu Marijana, teigė, kad protestų ribojimas sukėlė platų nepasitenkinimą. Jos vertinimu, tokie veiksmai pažeidžia ne tik laisvę, bet ir solidarumą – oficialiame Prancūzijos devize įtvirtintas vertybes.
Nante, Vakarų Prancūzijoje, tūkstančiai demonstrantų prasiveržė pro policijos barjerus ir patraukė miesto centro link, pranešė AFP žurnalistas. Pareigūnai juos stabdė ašarinėmis dujomis ir vandens patranka, kai kurie protestuotojai į policiją mėtė sviedinius bei fejerverkus.
Lione policija ašarinėmis dujomis išvaikė maždaug tūkstantį miesto pietuose susirinkusių žmonių. 20-metis protestuotojas Silemas sakė, kad protestų draudimas, jo nuomone, reikštų šalies artėjimą prie fašistinio ir diktatoriško režimo.
„Skandalingi“ eitynių ribojimai
Paryžiaus centre policijos nurodymu uždaryta daug metro stočių. Kai kuriose vietose, ypač ten, kur susitelkusios parduotuvės, komendanto valanda galios iki pirmadienio.
Profesinės sąjungos „Syndicale Solidaires“ atstovė Murielle Guilbert per eitynes pareiškė, kad draudimas rengti neprofesinių sąjungų protestus ir maršrutų ribojimas yra „skandalingi“. Ji teigė, kad žmones į gatves išvedė akivaizdus pyktis dėl mažų atlyginimų.
26-erių slaugytoja Claire, nepanorusi skelbti pavardės, pabrėžė, kad ne visi demonstrantai siekia niokoti turtą. Pasak jos, dalis žmonių atėjo tik išreikšti nepritarimą ir reikalauti geresnės ateities.
Eitynių metu buvo matyti du vyrai, laikantys plakatą „Mūsų problema? Milijardieriai“. Kiti protestuotojai skandavo įžeidžius šūkius policijos atžvilgiu.
21-erių Axelle Moch policijos pareigūnas skyrė 135 eurų baudą už tai, kad ji, laikydama plakatą, perėjo per Respublikos aikštę – vieną iš vietų, kur buvo paskelbta komendanto valanda. Pareigūnas jai sakė, kad tik atlieka savo darbą, o A. Moch tokį veiksmą pavadino saviraiškos laisvės ribojimu.
„Geltonosios liemenės“, prieš aštuonerius metus rengusios triukšmingus protestus prieš E. Macroną, paragino spalio 31 dieną organizuoti dar daugiau demonstracijų ginant teisę protestuoti.
Daugelis Paryžiaus mažmenininkų užkalė langus arba apskritai uždarė parduotuves, baimindamiesi naujų plėšimų. Per praėjusio savaitgalio protestus plėšikai buvo nusiaubę prekybos vietas.
Šįkart policija buvo gerokai geriau pasirengusi nei per ankstesnes riaušes: paruošti šarvuočiai, sraigtasparniai ir vandens patrankos.
Paryžiaus eitynėse dalyvavęs kraštutinių kairiųjų kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas pareiškė, kad E. Macronas supras, jog tokie protestai kartosis kiekvieną savaitę.
Orleane – protestas prieš Marine Le Pen partiją
Įtampą dar labiau sustiprino Orleane vykęs Marine Le Pen vadovaujamos kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis susivienijimas“ suvažiavimas. Juo pradėta prezidento rinkimų, kurie vyks po šešių mėnesių, kampanija.
Tūkstančiai antifašistinius šūkius skandavusių žmonių surengė eitynes prieš M. Le Pen ir E. Macroną – verslui palankų centristą, kuris nebegali siekti dar vienos prezidento kadencijos. Minia skandavo raginimus E. Macronui atsistatydinti, o M. Le Pen – atsidurti kalėjime. Policija skelbė, kad žygiavo 11 tūkst. žmonių, o organizatoriai nurodė 26 tūkst. dalyvių.
Šie neramumai atskleidžia Prancūzijoje tvyrančią įtampą artėjant rinkimams. Apklausos rodo, kad juose pirmauja M. Le Pen.
Infliacija Prancūzijoje, ypač paveikusi degalų kainas, nuo vasario, kai Artimuosiuose Rytuose prasidėjo karas, smarkiai išaugo.
Protestai dėl skirtingų priežasčių taip pat vyksta Italijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Kai kur demonstracijos susijusios su infliacija ir švietimo problemomis. Po gatvės riaušių Italija į Milaną pasiuntė 500 karių.